„Juodųjų dėmių“ keliuose mažėja, bet tose vietose vis dar žūsta žmonės: kur jų daugiausia?

  • Teksto dydis:

Šalies keliuose sumažėjo vadinamųjų juodųjų dėmių. Tačiau per pastaruosius ketverius metus tose vietose vis tiek žuvo dvylika žmonių. O ekonominė žala siekia milijonus eurų.

Kaip atsiranda juodosios dėmės ir kaip jas išnaikinti, papasakojo Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.

– Kas tos „juodosios dėmės“ keliuose? 

– „Juodosios dėmės“ – vietos, kuriose per ketverius metus įvyksta keturi ir daugiau eismo įvykių, kuriuose nukenčia eismo dalyviai.

– Kiek tokių yra Lietuvoje? 

– Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra užfiksuotos 33.

– Daugiausia jų būna ten, kur didžiausia koncentracija žmonių? 

– Tam tikros tendencijos yra, kur vyksta intensyviausias eismas. Šiais metais pastebime tokias tendencijas, kad „juodosios dėmės“ yra arčiau miestų gyvenamųjų teritorijų. Pernai turėjome daugiau šalia Kauno miesto, o dabar juodų dėmių pasiskirstymas Lietuvoje platesnis. Yra ties Vilniumi, Kaunu, Klaipėda, Šiauliais, Panevėžiu. 

– Kiek žmonių žuvo, kiek nukentėjo per pastaruosius ketverius metus tose vietose? 

– Įvyko 158 eismo įvykiai, nukentėjo 208 eismo dalyviai, iš jų dvylika žuvo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jums pavyko paskaičiuoti ekonominę žalą, atsiradusią dėl eismo įvykių?

– Ekonominė žala dėl sužeistų ir žuvusių žmonių siekia 10 mln. eurų. 

– Kokios dažniausios avarijų priežastys „juodosiose dėmėse“? 

– Priežastys tendencingai išlieka tos pačios – pavojingi posūkiai į kairę, pėsčiųjų ar dviratininkų kliudymai. Nemažai įvykių vyksta ir dėl girtų eismo dalyvių. 

– Ką reikėtų daryti, kad Lietuvos keliuose „juodųjų dėmių“ nebeliktų? 

– Eismo dalyviams reikėtų laikytis Kelių eismo taisyklių. Suprasti, kad sukant į kairę reikia įvertinti visas sąlygas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad ir užmiesčio keliuose gali pasitaikyti pėsčiųjų ir dviratininkų. 

Ekonominė žala dėl sužeistų ir žuvusių žmonių siekia 10 mln. eurų.

– Vairuotojai klausia, kodėl nėra tvarkomos tos sankryžos? 

– Analizuojame „juodąsias dėmes“ daugiau nei penkiolika metų. Tikrai buvo metų, kuomet turėjome po keletą šimtų „juodųjų dėmių“. Skaičiaus mažėjimas atspindi tai, kad vietos yra tvarkomos. Tam tikrose teritorijose jau nesusidaro eismo įvykiai.

Pernai turėjome 38 „juodąsias dėmes“, šiais metais turime 33. Džiaugiamės tuo, kad bendra avaringumo tendencija per metus ženkliai nepakito, tačiau „juodų dėmių“ skaičius sumažėjo. 

– Kas pasikeitė tose vietose, kur anksčiau buvo „juodosios dėmės“, o dabar nebėra?

– Kiekvienais metais mūsų institucija parengia ir nustato, kokias priemones, trumpalaikes ir ilgalaikes, reikia įgyvendinti. Trumpalaikės priemonės – greitai įdiegiamos priemonės, pavyzdžiui, kelio ženklinimo keitimas, eismo organizavimo keitimas, šviesoforų darbo ciklų peržiūrėjimas. Ilgosios priemonės – projektavimas, sankryžų rekonstrukcija, sankryžų tipo keitimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių