- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne tokie, kokių tikėtasi, patarė psichologė Jūratė Baltuškienė.
– Reikėtų pasiskaičiuoti laiką, kiek tų savaičių liko iki egzaminų. Abiturientai turėtų perplanuoti savo dienotvarkę. Turi būtinai suplanuoti laiką poilsiui. Labai svarbu ne tik pasimokyti, bet ir ilsėtis, gerai valgyti.
– Ką daryti tėvams, kurie jaudinasi dėl vaikų?
– Reikia suprasti, jeigu jie nerimaus, nerimaus ir vaikai. Tėvai turėtų šiek tiek atsitraukti, labiau stebėti savo vaikus, neskubėti su patarimais, paklausti pačių vaikų, kokios pagalbos jiems reikia. Reikėtų nelysti į jų erdvę, o tiesiog stebėti ženklus. Galvoti, ar tai, ką aš darau, naudinga man, ar mano vaikui. Tas padės gauti atsakymą.
– Ar neturėtų tėvai bandyti pakeisti vaiko mąstysenos? Paaiškinti, kad tai tik vienas iš laiptelių. Ar tai gali pagerinti situaciją?
– Tikrai gali. Ir to labai reikia. Dauguma dvyliktokų visus metus buvo įtikinėjami, kad tai – gyvenimo įvykis, kad egzaminai – labai svarbus dalykas ateičiai. Aišku, du mėnesiai – per mažas laiko tarpas mąstymo pakeitimui, bet reikia bandyti. Labai svarbu pasakyti, kad tėvai myli, didžiuojasi vaiku, kad supranta, kokį kelią jis nuėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką tėvams daryti prieš egzaminus? Kaip paraginti vaikus?
– Reikia nustoti sakyti vaikui, kad tu dar pasimokyk. Dauguma dvyliktokų – tikrai atsakingi, jie pakankamai besiformuojantys žmonės, jie žino, kad reikia pasimokyti. O tas pasakymas gali priversti juos nerimauti, pergyventi dėl rezultatų. Geriau sumažinti buitinių atsakomybių kiekį, tai daug labiau padės nei priminimai pasimokyti.
– Kokias nusiraminimo technikas galima tobulinti prieš egzaminą?
Gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų.
– Daug dvyliktokų, manau, jau yra atradę tas technikas. Svarbiausia – giliai kvėpuoti. Įkvėpimai, iškvėpimai – labai svarbūs mūsų gyvenime. Stengtis susikaupti. Daug svarbiau – išsimiegoti, o ne pastraipą knygoje paskaityti. Reikia su kuom nors apie tai kalbėti, išsakyti jausmus. Išsakius jausmus sumažėja įtampa mūsų kūne.
– Kokie tie palaikymo žodžiai, kuriuos tėvai turėtų pasakyti prieš išlydint vaiką į egzaminą?
– Aš labai tavimi didžiuojuosi ir lauksiu tavęs po to.
– Kaip reaguoti, jeigu egzamino nepavyko išlaikyti?
– Tai nėra pasaulio pabaiga. Reikia tiesiog nuraminti vaiką, duoti pailsėti ir pabandyti sudėlioti kitą planą.
– Nacionalinio švietimo agentūros vadovas dvyliktokams patarė: į egzaminą reikia eiti taip, lyg gyventum tą dieną kaip paskutinę. Kaip jūs tai vertinat?
– Manau, kad gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...