Spalio-lapkričio mėnesiais vykdytos apklausos metu 18 metų ir vyresnių gyventojų buvo prašyta įvertinti, kaip, jų nuomone, per paskutinius du mėnesius keitėsi ekonominė padėtis Lietuvoje – ji pagerėjo, nepasikeitė ar pablogėjo.

Tyrimo duomenimis, gyventojų, kurie ekonominę padėtį Lietuvoje vertino kaip suprastėjusią, mažėjo visus paskutinius trejus metus. Šių metų lapkritį tokios nuomonės laikėsi 40 proc. gyventojų – per metus šis skaičius sumažėjo 14 proc. (2023 m. lapkritį taip manė 54 proc. respondentų), per dvejus – beveik trečdaliu (2022 m. lapkritį taip manė 72 proc. žmonių).

Tuo metu gyventojų, kurie mano, jog ekonominė situacija Lietuvoje paskutiniais metų mėnesiais nepasikeitė, daugėjo: šį lapkritį tokių respondentų buvo 43 proc., praėjusių metų – 33 proc., o 2022 m. – 22 proc.

Paskutiniais šių metų mėnesiais tik kiek daugiau nei dešimtadalis Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje pagerėjo – tokią nuomonę išsakė 12 proc. apklaustųjų. Šis skaičius išaugo – pernai taip manė 8 proc., 2022 m. – 3 proc. respondentų.

Dar 5 proc. respondentų tiek šių, tiek praėjusių metų lapkritį atsakė neturintys nuomonės dėl ekonominės situacijos Lietuvoje pokyčių, prieš dvejus metus tokių žmonių buvo kiek mažiau – 3 proc.

Situacija šalies ekonomikoje 2024 m. pabaigoje kiek labiau yra nepatenkinti vyrai (42 proc.), tokią poziciją išsakė 37 proc. moterų.

Nuomonės, kad ekonominė padėtis šalyje blogėja, laikosi beveik pusė visų kaime gyvenančių žmonių (47 proc.) ir pensininkų (46 proc.), taip pat daugiau nei pusė respondentų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (54 proc.)

Pesimistiškai ekonominę situaciją linkę vertinti 48 proc. bedarbių ir namų šeimininkių, 44 proc. rusų ir 60 proc. lenkų tautybės Lietuvos gyventojų, taip pat 45 proc. kairiųjų pažiūrų gyventojų.

Kad ekonominė padėtis Lietuvoje gerėja, santykinai dažniau mano jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei uždirbantys didžiausias, virš 2 tūkst. eurų siekiančias šeimos pajamas per mėnesį, taip pat vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje.

Geriausiai ekonominė situacija vertinta prieš pandemiją, prasčiausiai – prasidėjus karui Ukrainoje

Apklausos duomenimis, gyventojai Lietuvos ekonominę padėtį geriausiai vertino prieš 5 metus, dar iki prasidedant COVID-19 pandemijai. 2019 m. gruodį trys iš dešimties gyventojų laikėsi nuomonės, kad per paskutinius metų mėnesius situacija pablogėjo (29 proc.), daugiau nei pusė (52 proc.) ekonominę padėtį įvertino kaip nepakitusią ir 13 proc. žmonių manė, kad situacija pagerėjo.

Prasčiausiai situacija vertinta prieš dvejus metus, kai, 2022 m. vasarį Rusija pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, lapkritį infliacija Lietuvoje buvo viena iš didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tuo metu net septyni iš dešimties (72 proc.) gyventojų manė, kad ekonominė padėtis per paskutinius 2 mėnesius blogėjo, ir tik 3 proc. atsakė, kad situacija pagerėjo. Žmonių, manančių, kad ekonominė padėtis nepasikeitė, 2022 m. lapkritį buvo daugiau nei penktadalis.

Tuo metu šių metų duomenys panašūs į buvusius prieš dešimt metų. 2014 m. lapkritį šeštadalis (16 proc.) žmonių sakė, kad per paskutinius kelis mėnesius Lietuvos ekonominė padėtis pagerėjo, keturi iš dešimties (42 proc.) manė, kad ji nepakito, taip pat panašus skaičius (39 proc.) atsakė, kad situacija tuo metu blogėjo. 

Apklausa vyko 2024 m. spalio 30 – lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.