- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) viršininkas Saulius Greičius pripažįsta, kad dabartinė įspėjamųjų sirenų sistema šalyje nėra pritaikyta karo atvejui.
Visgi, pasak jo, artimiausiu metu moderniomis sirenomis planuojama padengti 100 kilometrų iki Astravo atominės elektrinės, taip pat bus priimami sprendimai ir dėl likusios šalies dalies.
„Ta situacija nėra tokia bloga. Sirenos galbūt nebuvo skirtos karo atvejui. Tos sirenos, kurios buvo likusios nuo tarybinių metų, jos iš esmės buvo prie pavojingų objektų, prie potvynių zonų, ten, kur galėjo kilti pavojus. Tai šiuo atveju praėjusiais metais buvo įsigyta ir uždengta potvynio zona. Vėlgi tos sirenos buvo įsigyjamos pagal tai, kokie ankstesniais metais pavojai buvo matomi“, – LRT radijui teigė S. Greičius.
PAGD viršininko teigimu, potvynio zonos uždengtos pakankamai moderniomis sirenomis, kurias galima paleisti centralizuotai ir per jas transliuoti žodinį tekstą. Moderniomis sirenomis, pasak jo, ketinama artimiausiu metu uždengti ir 100 kilometrų zoną nuo Astravo atominės elektrinės.
Ta situacija nėra tokia bloga. Sirenos galbūt nebuvo skirtos karo atvejui. Tos sirenos, kurios buvo likusios nuo tarybinių metų, jos iš esmės buvo prie pavojingų objektų.
„Šiuo metu pirkimas vyksta, yra paskelbta konkursinė eilė, jei neklystu, dėl 100 kilometrų nuo Astravo zonos uždengimo. Mes galime pasidžiaugti lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, kad uždengsime pakankamai didelę zoną, kur didžioji dalis gyventojų bus perspėjama sirenomis ir pakankamai moderniomis, kurias galima paleisti ir nuotoliniu būdu, ir centralizuotu, ir galima ištransliuoti žodinį tekstą“, – taip pat pažymėjo jis.
S. Greičius atkreipia dėmesį, kad dėl likusios šalies dalies padengimo įspėjamosiomis sirenomis taip pat bus priimami sprendimai.
„Tokiam atvejui kaip karas prieš 10 metų ar 5 metus nebuvo rengtasi. Tai dar dėl likusios dalies, taip šiuo metu yra rengiamos paraiškos, vyks pirkimai ir dar tikrai šiais metais nebus sprendimų, dar ir kitais turbūt nebus, kol pagamins, bet iš esmės ta linkme yra judama“, – sakė jis.
Visgi, pasak jo, sirenos nėra vienintelis būdas įspėti gyventojus apie pavojų. PAGD viršininko teigimu, kilus grėsmei gyventojai gautų ir įspėjamuosius pranešimus į savo mobiliuosius telefonus.
„Mes turime alerto pranešimus, kuriuos gyventojai gauna esant stichiniam vėjui, kitais atvejais. Tai vėlgi tikrai nedaugelis šalių turi, netgi aplinkinių šalių nedaugelis turi, šiuo metu ir Ukraina bando tik įsidiegti tokią sistemą. Tai ši sistema yra pakankamai pažangi ir tikrai būtų galimybė perspėti. Ir mes turime galimybę būtent išsiuntus alerto žinutes ar suveikus sirenoms, kad gyventojai žinotų, kokių veiksmų imtis, išėjimą į nacionalinį transliuotoją, į radiją, į televizijos eilutę“, – akcentavo S. Greičius.
„Tai tikrai tobulinti tikrai yra ką, bet ta situacija lyginant su kaimyninėmis valstybėmis tikrai yra ne blogesnė, o daugeliu atvejų netgi geresnė“, – taip pat pažymėjo jis.
Tuo tarpu kalbėdamas apie slėptuves PAGD viršininkas pripažino, kad jų šiuo metu tikrai nėra daug. Visgi, pasak jo, šiuo metu yra reikalinga diskusija, ar civilinės apsaugos sistemą yra prasminga transformuoti į civilinės gynybos koncepciją.
„Tokių slėptuvių, kurios galėtų atlaikyti bombardavimus, tikrai jų neturime daug. Ir šiuo metu vyksta diskusija, ar tikrai yra tikslinga įrengti tokias slėptuves, kurios galėtų atlaikyti bombų, raketų smūgius, nes tai būtų labai brangu. Be to, mes turime suprasti, kad tokio karo, kuris vyksta Ukrainoje, scenarijus nebūtinai pasikartos vykstant karui su NATO valstybe. Jeigu būtų naudojami cheminiai ar branduoliniai ginklai, tokiu atveju slėptuvės nuo bombų neapsaugotų“, – sakė S. Greičius.
„Tai šiuo atveju turbūt ir diskusija yra reikalinga, ar civilinės saugos sistema, kuri iš esmės yra skirta ekstremalioms situacijoms, gamtinėms nelaimėms likviduoti, ar ją reikia transformuoti į civilinės gynybos koncepciją, kas iš esmės yra pasirengimas karui“, – taip pat pažymėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vadinamųjų Maskvos namų nugriovimui Vilniuje numatyta 1,8 mln. eurų10
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija penktadienį paskelbė vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų pirkimą. ...
-
Vilniuje pradeda veikti pirmieji vidutinio greičio matuokliai1
Penktadienį sostinėje pradeda veikti pirmieji vidutinio greičio matuokliai. Jais greitis bus matuojamas Geležinio Vilko, Narbuto gatvėse ir Vakariniame aplinkkelyje. ...
-
Dėl nutekintų gyventojų duomenų – 9 tūkst. eurų bauda Vilniaus rajono savivaldybei
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai skirta 9 tūkst. eurų bauda už kibernetinės atakos metu nutekintus gyventojų duomenis, penktadienį pranešė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). ...
-
Nepriklausomybės aikštės tvarkymą planuoja pradėti 2025 metais
Nepriklausomybės aikštės tvarkymo darbai bus pradėti 2025 metais, taip pat planuojama sutvarkyti parlamento rūmų teritoriją bei atkurti fontaną, penktadienį pranešė Seimo kanceliarija. ...
-
Po darbo grupės atrankos į ES Bendrojo Teismo teisėjus siūlomi trys kandidatai
Po premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos darbo grupės atrankos į Europos Sąjungos (ES) Bendrojo teismo teisėjus siūlomi trys kandidatai, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija. ...
-
Kam Kaune „Rail Baltica“ turės daugiausia įtakos?2
Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungdama Baltijos šalis su Europa ir taip užbaigdama trūkstamą jungtį, atskleis augančio miesto vertes verslui ir keliautojams, sako „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andri...
-
Uždek žvakelę: šauliai kviečia pagerbti mūsų laisvės kovotojus3
„Gali muštis į krūtinę, kad esi patriotas, bet jeigu ten, kur gyveni, apžėlęs ir apleistas paminklas mūsų laisvės kovotojams, nugriuvęs partizanų žūties vietą ženklinęs kryžius, tavo kalbos – tik kiauro puodo skambėjimas. R...
-
Vilniaus universitete įsteigtas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras1
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete įsteigtas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras, penktadienį pranešė aukštojo mokslo įstaiga. ...
-
Aplinkosaugininkai patikrino per 400 automobilių dėl taršos: rezultatai nustebino8
Aplinkosaugininkai 18-oje šalies savivaldybių patikrino 426 transporto priemones, nė viena jų neviršijo taršos normų, kitą savaitę patikrinimai prasidės Vilniaus regione, sako Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas. ...
-
Visuotiniame susirinkime bus išrinkta nauja Teisėjų taryba
Visuotiniame teisėjų susirinkime Vilniaus rajone penktadienį bus pristatyti kandidatai ir ketveriems metams išrinkta Teisėjų taryba. ...