Tačiau priedangų visoje Lietuvoje vis dar trūksta. Jose kol kas galėtų pasislėpti vos 40 proc. visų Lietuvos gyventojų.

„Mūsų tikslas pasiekti 50 proc. bendrai visos Lietuvos mastu. Pakartosiu, kad kalbant apie didžiuosius miestus, jiems tikslas yra 60 proc., o rajoninėms savivaldybėms – 40 proc“, – šnekėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tiesa, 22 savivaldybės jau pasiekusios reikiamą skaičių priedangų, tačiau Vilnių gali bombarduoti taip, kad tektų bėgti ne į priedangas, o kuo toliau į šalies gilumą. Tikslas, jog visą sostinę pavojaus atveju būtų galima evakuoti per 1,5 paros.

„Didžiausią problemą matome su išvažiavimu į Kauną, tas kelias į A1 autostradą. Čia matome nedelsiant reikalingą poreikį daryti infrastruktūros darbus plečiant šią išvažiavimo kryptį“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Didžiausią problemą matome su išvažiavimu į Kauną.

Rudenį planuojamos didžiulės nacionalinės evakuacijos pratybos. Per jas turėtų paaiškėti ir kitos silpnosios vietos, kuriose evakuacija galėtų strigti.

„Jei suprantant, kad srautas yra didelis, tai bet kokios prielaidos yra galimos, nuo tyčinio sabotažo iki netyčinės avarijos, tiltų likvidavimo ir panašiai. Taigi, yra penkios pagrindinės prielaidos, su kuriomis modeliuojamos situacijos, kas būtų atsakingas už tam tikrų sprendimų priėmimą“, – nurodė V. Benkunskas.

Be to, jei Vilnių paliktų šimtai tūkstančių žmonių, kyla klausimas, kaip juos priimti. Planuojama, kad dauguma jų važiuotų į Alytų, Panevėžį ir, žinoma, Kauną.

Tik vėl problema – reikia turėti, kur pabėgėlius apgyvendinti, kad jie turėtų vandens, maisto, higienos priemonių. Ar tam pasiruošta, nežinia, bet esą ruošiamasi.

„Tie dalykai yra dėliojami, nes tam ir yra skirti kolektyvinės apsaugos statiniai. Tai yra tie statiniai, kurie nėra priedangos, bet ten turi būti būtiniausios visos priemonės: vanduo, maistas, buitiniai dalykai. Tam, kad žmonės galėtų gyventi kurį laiką“, – aiškino A. Bilotaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat bus diegiama ir daugiau garso sirenų. Kol kas Vilniuje veikia 41 sirena, tačiau jos nepasiekia nė trečdalio vilniečių. Neilgai trukus Vilniuje turėtų atsirasti dar 50 sirenų, tuomet esą sirenas girdės beveik visa sostinė. Tačiau sirenos bus perkamos ir kitiems miestams.

„Planuojame artimiausiu metu įsigyti 275 papildomas sirenas ir pasiekti, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų girdėtų sirenų garsą“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Kol valdžia planuoja, kai kurie žmonės net nežino, kaip elgtųsi kilus karui.

„Jokio plano neturiu, žinokite. Galvoju, kad reikės ir visiems kitiems padėti, o kur bėgti, neįsivaizduoju, žinokite“, – kalbėjo pašnekovė.

„Neturiu plano, galvoju, kad nebus taip“, – teigė kita pašnekovė.

Kiti bandytų bėgti.

„Bėgčiau iš miesto“, – sakė pašnekovė.

Pašnekovė, paklausta, per kurį kelią, atsakė: „Į Molėtų pusę.“

Priedangoms įrengti bus skirta beveik 80 mln. eurų.