Didžiausius ir seniausius pasaulio medžius klonuoti bei jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai taip tikisi išvalyti ir išgelbėti planetą.

Visžalės sekvojos, didingai iškilusios virš šiaurinės Kalifornijos pakrantės, atokiame Airijos kampelyje augantys iki 1 tūkst. metų senumo ąžuolai, legendiniai Libano kedrai. Tai vieni žymiausių medžių Žemėje, kadaise gausios populiacijos, kurią sunaikino miškų kirtimas, plėtra, užtėštumas ir ligos, likučiai. Nepelno siekianti organizacija, pasivadinusi „Archangel Ancient Tree Archive“, skuba surinkti jų genetinę medžiagą ir pasodinti šių augalų klonus.

Taip tikimasi atkurti senovinius pasaulio miškus, kurie galėtų valyti aplinką ir absorbuoti anglies dvideginį – dujas, sukeliančias pasaulinį atšilimą, praneša naujienų agentūra AP.

„Remdamiesi savo neribota išmintimi, sunaikinome 98 proc. senųjų miškų, kurie tūkstančius metų palaikė gamtos pusiausvyrą. Mes tikimės ją vėl atkurti“, – teigė vienas grupės įkūrėjų Davidas Milarchas.

Viename Mičigano miestelyje gyvenantis medelyno savininkas D. Milarchas su sūnumis Jaredu ir Jake`u senųjų medžių genetines kopijas kuria jau nuo 10 dešimtmečio. Kartu su verslininke Leslie Lee ir grupe tyrėjų jie įkūrė „Archangel Archive“. Dabar organizacija turi 17 darbuotojų bei medžių tyrimo ir auginimo kompleksą.

Organizacijos tikslas – klonuoti seniausius ir didžiausius ypač didelę ekologinę vertę turinčių medžių rūšių atstovus bei įtikinti žmones pirkti ir sodinti milijonus jų kopijų – gamyklose ir koledžų miesteliuose, palei upių krantus ir miestų gatves, miškuose, ūkiuose, parkuose ir galiniuose kiemuose.

„Tai, kiek šių medžių paveldėtojų bus įsodinta į žemę, ir bus pagrindinis mūsų sėkmės matas“, – kalbėjo L. Lee, projektui pradėti skyrusi keletą milijonų dolerių.

Mokslininkų nuomonės apie tai, ar šie šimtmečius išlikę medžiai pasižymi geresniais genais, ar tiesiog tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje ir išvengė ugnies, gamtos katastrofų ir kitų nelaimių, skiriasi. Tačiau „Archangel Archive“ atstovai nuoširdžiai tiki šia „supermedžio“ idėja. Jie jau surado ir klonavo didžiausius ir seniausius daugiau kaip 60 rūšių augalus.

Sumanymas – užauginti 200 svarbiausiomis laikomų skirtingų medžių rūšių kopijas. Medžiai palaiko ekosistemos įvairovę, iš žemės ir atmosferos įsisavina toksinus, kaupia anglį, o į aplinką išskiria brangų deguonį, iš jų gaunamos sudedamosios dalys vaistams gaminti.

Apsodinus miškus šiais klonais-čempionais, būtų galima sumažinti amžius trukusio piktnaudžiavimo gamta padarinius ir „laimėti daugiau laiko žmonijai“, teigia Ontario mokslininkė Diana Beresford-Kroeger, studijavusi medžių įtaką aplinkosaugai.

Kalifornijos pakrantėse augančios sekvojos, didžiausi pasaulio medžiai, labiausiai tinkami anglies dvideginiui absorbuoti, mat jie yra dideli, sparčiai auga ir pasižymi ilgaamžiškumu, teigia „Archangel Archive“ konsultantas, buvęs Kalifornijos universiteto medžių genetikas Billas Libby. Kuo ilgiau medis gyvena, tuo ilgiau anglis užkonservuojama ir nepatenka į atmosferą.

„Jie auga kaip išprotėję. Galiniame kieme turiu aukščiausios pasaulyje visžalės sekvojos kloną. Ji vis dar kūdikis, vos 30 metų. Tačiau medis jau dabar aukštesnis už viską, kas yra aplink. Jo aukštis jau siekia 25–30 metrų“, – pasakojo B. Libby.

„Archangel Archive“ atstovai paėmė 2–3 tūkst. metų senumo sekvojų pjuvenų. Tarp jų buvo Staggo medis, laikomas šešta pagal dydį sekvoja pasaulyje, Krioklio sekvoja, vadinama plačiausiu medžiu Žemėje. Jos kamieno apimtis prie žemės siekia 47 metrus.

Trys dešimtys visžalės sekvojos klonų ir devynios didžiosios sekvojos pasodintos keliose Kalifornijos vietose. Grupė taip pat sėkmingai iš kelmų klonavo medžius, nukirstus prieš daugybę metų, vieno jų skersmuo siekė 10 metrų.

Organizacija klonavimui naudoja keletą procesų. Vienas jų – mikrodauginimas, kurio metu trumpesni nei 2,5 centimetrų šakų galiukai keletui savaičių įsodinami į talpas, pripildytas į želė panašaus vitaminų, trąšų ir hormonų mišinio. Augalai laikomi ant lentynų po dirbtine šviesa. Galiausiai jie perkeliami į vazonus su dirvožemiu. Kitas metodas – sodinti iki 20 centimetrų ilgio šakas į dirvožemio mišinį ir auginti jas rūko kambariuose.

Stanfordo universiteto klimato kaitos ekspertė Terry Root teigia, kad didžiuliai medžiai galėtų padėti kovoti su šylančiu klimatu, jei daugybė tokių augalų būtų pasodinta ten, kur jie gyvuotų daugybę metų. „Negalima sekvojos pasodinti bet kur“, – sakė ji.

Tinkama vieta ypač svarbi mietuose. Dideli, pavėsį sudarantys medžiai gali sumažinti energijos sąnaudas vasarą, tačiau jei bus pasodinti per arti, gali apgadinti namus.

Surasti genetiškai pranašesnius medžius yra tikras iššūkis, tačiau organizacijos vadovai pripažįsta, kad didžiausia kliūtimi gali tapti būtinybė įtikinti visuomenę būtinybe atkurti senuosius pasaulio miškus.

D. Milarchas teigia buvęs priblokštas, kai sužinojo, kad Airijoje auginamos didžiulės medžių plantacijos – ne tradiciškai ten augantys ąžuolai, bet iš Kalifornijos atvežtos pušys ir kiparisai, kurie greitai auga ir gali būti greičiau kertami.

„Visiškai nesuprantama, kam sodinti egzotinių rūšių monokultūras, kol paskutiniesiems didžiuliams tenykščiams medžiams kilęs pavojus visiškai dingti nuo Žemės paviršiaus“, – kalbėjo jis.