Po pusantrų metų ES šalyse bus renkamas naujasis Europos Parlamentas (EP). Ar bus prasminga rengti šiuos rinkimus Lietuvoje? Ką tik pasibaigę Seimo rinkimai verčia tuo labai abejoti.

Nemenka dalis dabar Lietuvai atstovaujančių EP narių rodė išskirtinį dėmesį nacionaliniams rinkimams ir toli gražu ne vien kaip ES institucijose dirbantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems svarbu tai, kas vyksta Lietuvoje.

Dėmesys savaime – nė nuodėmė. Tačiau tai, kaip šie europarlamentarai traktavo Seimo rinkimus ir jų baigtį, paprastų piliečių akimis, kertasi tiek su etiškumo supratimu, tiek su logika.

Kaip suprasti parlamentaro pareiškimą, esą įsilieti į Seimo rinkimų batalijas jį verčia noras priminti apie save piliečiams – „Nenoriu, kad mane žmonės pamirštų“? Kad taip sakantis politikas nemato darbo EP prasmės? Kad posėdžiaujant Strasbūre ir Briuselyje kalbama apie dalykus, kurie Lietuvos piliečiams tokie nesvarbūs, jog neverta apie juos aiškinti žiniasklaidoje ar rengiant susitikimus – tai yra naudotis kanalais, kurie neleistų pamiršti, kaip atrodo garbingasis veidas?

Tokiu atveju taip kalbantis asmuo apskritai turėtų apleisti EP, pripažinti, kad yra nevertas teisės, kurią jam patikėjo Lietuvos rinkėjai, ir palinkėti sėkmės savo įpėdiniui.

Naujausi įvykiai parodė, kad to vargiai sulauksime iš politikų, kurių meilė gimtinės rinkėjams išgaravo, paaiškėjus, jog pastarieji pernelyg gerai atsimena ne tik jų veidus, bet ir darbus.

Seimo mandatas – per prastas jaukas, kad grįžtume namo, – šiandien sako Strasbūre ir Briuselyje nuobodžiaujantys europarlamentarai. Nostalgiją sustiprintų nebent ministro portfelis. Kai kam – dar globėjiško Seimo „stogo“ apsauga nuo teisėtvarkos, galimybė ant munduro sudžiūvusį prastos reputacijos purvą nukrapštyti nacionalinio parlamento nario bilietu.

Stebint šį politinį turgų, kuriame it papuvusių kiaušinių bandoma atsikratyti EP nario mandato, norisi išgirsti partijų paaiškinimą, kuo gi jos laiko visos ES šalių parlamentą – jaunųjų politikų praktikos vieta? Sanatorija, pernelyg nuobodžia rimtiems veikėjams? Ar vis dėlto institucija, kurioje labiausiai nulemiama nacionalinė ES narių politika?