Meno ir likimų mokykla

Kauno dailės gimnazijos (KDG) pirmtakę 1946–1947 m. ypatingomis pastangomis įkūrė žymus akvarelininkas, dailininkas Česlovas Kontrimas. Juozo Naujalio vardu pavadintoje mokymo įstaigoje sugretintos bendrojo lavinimo ir dailės ugdymo disciplinos – tai buvo unikalu to meto Lietuvoje.

Gimnaziją pavyko įkurdinti žymaus architekto Felikso Vizbaro suprojektuotoje nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio privačioje rezidencijoje. Žaliakalnio gamtos apsuptyje, puoselėjama žymių menininkų pedagogų, mokykla pradėjo savo gyvenimą. Smetoninės kultūros, garbės, smalsumo ženklas buvo gairė, kuri tiesė kelią būsimų Lietuvos meno kūrėjų raidai. Čia niekada nebuvo politikos. Klestėjo menas.

Kalbu 37-osios laidos vardu. 1972 m. KDG dar vadino Kauno J.Naujalio dailės mokykla. Tai buvo ne tik mokykla. Tai buvo meno ir mūsų namai. Mūsų – tada "naujaliukų", dabar – KDG vaikų. Pradžioje KDG jungė du skyrius: dailės ir muzikos (dar ir baleto klasė). Jau gerokai vėliau išsiskyrė takai ir dabar yra dvi mokyklos: KDG ir J.Naujalio muzikos mokykla.

1970–1983 m. buvo mokyklos žydėjimo laikas. Laimė sutikti Č.Kontrimą (dėstė akvarelę), Vytautą Banį, kuris tėviškai globojo bei ypač skatino piešti (būdavo net varžytuvės, kas geriau ir daugiau nupieš). Algirdas Lukštas buvo mokyklos siela ir liko jos legenda. Algirdas Dūda, tuometis direktorius, ne tik direktoriavo, bet ir dalyvaudavo sniego gniūžčių mūšiuose kartu su auklėtiniais ir mokyklos kaimynų vaikais. Romualdas Čarna grafikams skaitydavo eiles, kol tie piešdavo tradicinį rudeninį saulėgrąžų natiurmortą. Osvaldas Jablonskis – su pavasarinio jazmino šakele atlape. O kur dar Dalia Palukaitienė, kuri buvo ne tik nuostabi mokytoja, direktorė, bet ir Jūro, mūsų klasioko mama (ir mūsų visų). Auklėtoja Dalia Drąsutavičienė išmokė ne tik lietuvių kalbos, bet įskiepijo ir meilę knygai, ypač – poezijai. Galiu minėti ir minėti mokytojus, nes kiekvienas vertas to. Ir ypatingas skambutis buvo mokykloje – didokas varpas, o kai netikėtai dingo, laikinai jį pakeitė šaukštas stiklainyje. Tada gyvenome, kalbant Ritos Banienės žodžiais, antrinėje tikrovėje – mene. Mokykla buvo ne tik ugdymo įstaiga, tai buvo meno pasaulis, šeima, namai.

Taip, mes augome ir kūrėme išskirtinėje aplinkoje Naujalynėje – meno saloje. Smetoniška aplinka, ypatingi dėstytojai – asmenybės, gan maža bendruomenė (mūsų klasėje buvo 18 mokinių, iš viso mokykloje tada mokėsi apie 120 auklėtinių (nuo 5 iki 11 klasės), jie sukūrė mažą stebuklą – tapome ir likome "naujaliukų šeima". Ir ne tik mes. Tą patį gali pasakyti kiekvienas mokyklos absolventas. Tai tikrai buvo namai, mat mokykloje praleisdavome beveik visą dieną: pamokos po 45 minutes ir jų būdavo per dieną 8–9. Dalis pagrindinio ugdymo, kitos – dailė. Bet tai nebuvo bėda, gera buvo žinoti, kad gali mokytis iš minėtų mokytojų, matyti savo pasiekimus ir, aišku, labai laukti vasaros praktikų. O tai jau buvo pati nuostabiausia dalis. Praktika, taip vadinosi išvyka-pleneras mėnesiui į kokį nuostabų Lietuvos kampelį. Mums sekėsi: keliauti ir kurti lydimiems Algirdo Lukšto – geriausias prizas gyvenimo loterijoje. Praktikų metu išmokome matyti debesis, paukščius ir augalus, tylėti, kai teka upė. Išmokome tai suprasti ir įprasminti. Dabar, susitikę po daugelio metų, mes galime būti savimi ir kalbėti, lyg būtume išsiskyrę vakar.

Rezultatai netruko: Aušra Pažėraitė – Vilniaus universitetas, daktarė, docentė, religijotyrininkė; Vytautas Tumėnas – humanitarinių mokslų daktaras, Robertas Jucaitis – Vilniaus dailės akademija, docentas, Algė Varnaitė – Vilniaus dailės akademija, docentė; Ramunė Staškevičiūtė, Rima Keturkienė – mokytojos ekspertės, Remigijus Audejaitis – vyr.programinės įrangos inžinierius Silicio slėnyje, JAV. Jūras Palukaitis kuria nuostabius dalykus Niujorke, Gintaras Meškauskas – Los Andžele "Sotbys" atstovas, o kur dar Mažasis olandas" Sigitas Staniūnas – didžiausias menų šventėje. Tai tik viena laida. Visi 37-osios laidos mokiniai iki šiol kuria, gyvena menu ir su neapsakoma meile mena mokyklą. Ir ne tik jie. Visi, kas prisilietė prie šio meno židinio, sušildė savo širdis.

Kalbos, kad KDG ruošia tik dailininkus – netiesa. Mano kartos, mano vaikų kartos patirtis rodo, kad mokykla gyvenimui paruošia asmenybes, kurios meno pasaulyje gali kalbėti drąsiai ir raiškiai. Smagu matyti, kad baigę dailės studijas KDG pasirenka kitus kelius ir meno patirtis praverčia. Žygimantas Galinis sėkmingai debiutavo operoje (baritonas), Urtė Navalinskaitė stebina kalbų išmanymu. Kiti pasirinko šokį, teatrą. Visi rado savo kelius. Kelius, kur visada bus namai ir mokykla.



NAUJAUSI KOMENTARAI

V.O.

V.O. portretas
Labai prasmingas retro. Patiko.

JP

JP portretas
Labai teisingai surašyta!

mama

mama portretas
visų laidų mokiniai myli vienas kitą ir KDG! ir, ko gero, savo vaikus leis vėl į tą pačią gimnaziją, nes geresnės mokyklos Kaune NĖRA
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių