- Dr. Arvydas Juozaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ši istorija panaši į velnio pokštą, o šio žmogaus biografija į kamuolinį žaibą – neliesk, nes sprogs. Ne vienas lietuvių kūrėjas turėjo reikalo su velniu, buvo sudaręs sandorį su nelabuoju, tačiau Antano Žmuidzinavičiaus sutartis pasirašyta krauju ir visus prašauna. „Rupūžėšėtonas!“ – pasakytų žemaitis apie šį dzūką.
Pasakyk, mielas žmogau, kaip šis veikėjas, iš tautinio atgimimo pirmeivių, puikus dailininkas, sukūręs valstybės simbolius (kūręs vėliavą ir herbą), vadovavęs Šaulių sąjungai ir artimai bendravęs su Antanu Smetona – kaip jis tapo svetimo lietuviams komunizmo numylėtiniu? Sovietinio režimo globotiniu. Vyko partizaninis judėjimas, žmonės buvo nuvaromi nuo žemės, įkalinami ir uždaromi kolūkiuose, tremiami į Sibirą, bėgo į Vakarus, o jis? Su pirmaisiais turėjo pražūti... Antano Smetonos artimasis. Bet - įtiko Kremliui kaip retas kuris pogrindinis bolševikas. Jau 1946 Maskvos profesoriumi parengtas tapti, paroda jo Maskvoje surengiama. Liaudies dailininku paskelbtas. Ir pirmoji knyga-albumas lietuvių dailininkų istorijoje - jam išleista, Antanui kone Pirmajam - Žmuidzinavičiui.
Iš interneto gelmių velniška jėga išplėšė žinią, kuri pribloškė: Kauno Velnių muziejus yra didžiausias pasaulyje.
Iš interneto gelmių velniška jėga išplėšė žinią, kuri pribloškė: Kauno Velnių muziejus yra didžiausias pasaulyje. „Būtent taip!“ – sumirkčiojo kompiuterio ekranas. Taip, lietuviai sukūrę nepranoktą velnių ir nelabųjų telkinį. Taip, Lietuvoje po vienu stogu susitelkę per 3 tūkstančius raguotų būtybių. Galybė, kone pragaras, o Afrikos ir Lotynų Amerikos šaltiniai pabrėžia, kad tai ne velniava, bet saldainiukas. Lietuva-Velnynas. Nelabieji - ne juokas: sukurti iš medžio ir stiklo, akmens ir tekstilės, porceliano ir gintaro, pagaliau molio ir popieriaus. Šalia muziejaus aprašo mažomis raidėmis prirašoma ir pavardė, neištariama ir neperskaitoma. Vadinasi, Lietuva, ir pakanka.
Šios velniavos karalius yra parašęs "memuarus". Jie išleisti 1961 metais, prieinami tik lietuvių skaitytojams ir kelia daugybę klausimėlių, nes labai jau gerai komunistiniam režimui pritaikyti. „Paletė ir gyvenimas“ (Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961 m., red.past.). Sukurtuose "atsiminimuose" autorius gana kukliai aprašo velnių karaliją ir jau visai nutyli, kad už Šaulių sąjungos pinigus po Ameriką keliavo ir taip toliau. Šiaip ar taip, jis juk dailininkas, o "memuaruose" laisvas genijus, ne velnias. Velniai nieko dėti.
O, kad taip būtų!
Apie pustrečio šimto velnių velniukų, šėtoniukų ir pinčukų dailininkas - ne juokas, surinko savo ranka. O toliau - Markizo Karabaso istorija: visa, prie ko prisiliesdavo jo ranka ar žvilgsnis, tapdavo paženklinta jo vardu. Taip ir atsirado trys tūkstančiai Žmuidzinavičiaus velnių. Sandorio su velniu turtas.
***
A.Žmuidzinavičius nesidrovėjo nuolat "prisiminti" pradžių pradžią, kuri ištikusi jį per pačias Antanines, 1906 m. birželio 13 dieną. Tą dieną jo slenkstį esą peržengęs apaštalaujantis Vaižgantas, kuris ne šiaip sau užsukęs, bet su misija. Toji misija pūpsojo kunigo valizoje ir kol jis ją ištraukė, spėjo papasakoti dovanos istoriją. Esą ji iš (Laižuvos) bažnyčios... Smagiai juokiasi, linksi galva ir linki sukaupti kunigėlis šiam mūsų Antanui kelis tuzinus tokių štai padarų... Kam, kodėl? – išsigąsta dailininkas, tapęs Vinco Kudirkos portretą. O kunigėlis šiepiasi: sveikas reikalas tas velnias, lietuviai ne šiaip sau kipšus ir visokius velniokus myli, mielas Antanai, rimta mintimi myli – žino lietuvis, kas jo priešas ir todėl mažai jo bijo. O tada, kaip sakoma, su draugais pats susidoroja.
Švento žmogaus žodžiai ne vėjas, o dovana. Taip Vaižgantas mįslę įminė ne tik Žmuidzinavičiui, bet ir visiems lietuviams. Velnių esate prisiėdę, lietuvaičiai. O vieną parinksiu kaip pavyzdį.
Savo "memuaruose" Žmuidzinavičius pasidžiaugia: „Štai surinkau dvidešimt velnio tuzinų, visą gyvenimą susirgau, sveikas ir laimingas buvau, – velnias savo pažadą ištesėjo.“ ("Paletė ir gyvenimas“, 6 psl.) Menininkas linkęs eiti obuoliaut su velniu, su velniu ir lieka.
Visus apmovė. Ir Tautininkus, ir Komunistus.
Komunistai, ne kas kitas, pastatė jam Velnių muziejų jau prie trečio Antano - Sniečkaus. Ir iš visos TSRS imperijos turistų per 2 mln. kasmet suveždavo - argi ne velniava? (Nors skaičiuojama popieriuos dabar tik per pusę milijono.) Atvykę į Kauną "Draugystės traukiniais" rusai ir visa marga azijiečių publika griūdavo pas velnių karalių, tik paskui - pas M.K. Čiurlionį. Mat ne visi velnišką lietuvio prigimtį ištverdavo. Angelo jau nepakeldavo.
Velniškai sėkmingas Žmuidzinavičiaus gyvenimas stebina ir pribloškia. Kartais pribloškia ir nuostabiai gražūs Lietuvos peizažai, kuriuos dailininkas tapė visą gyvenimą, bet visuomet pribloškia puikiausi santykiai su krašto valdžiomis, kurios viena kitą naikino. Smetona draugas, bet ir Sniečkus - globėjas. Ir net pirmasis bolševikas ir Lenino įgaliotinis Vincas Kapsukas - jo vadas 1919 metais, Vilniuje...
Nūnai Antanas Žmuidzinavičius - nacionalinis turtas, jam rikiuosi Šaulių sąjungos garbės sargyba, jis juk Nepriklausomos Lietuvos turtas. Žmuidzinavičiaus Velnynas. Kaune durys praviros visam pasauliui - vivat.
Mįslė? Sėkmingiausias lietuvis. Pavyzdys mums visiems.
Gyvenęs devynias dešimtis metų, rengęs savo kūrybos parodas Amerikoje ir Maskvoje, gyvenęs sveikai, įdomiai ir sėkmingai, tikras meno žmogus, vyras ir tikras velnininkas.
Tai ne Kazio Borutos pinčukas, aprašytas „Baltaragio malūne“ ir pamiltas tautos pasakojimuose, nes buvęs kaip žmogus – laimingas ir nelaimingas.
Gyvendamas paskutiniuosius metus mūsų velnininkas prisipažinęs Bernardui Aleknavičiui, jaunam dar ir be galo smalsiam klaipėdiškiui: "Gerai pagyvenau... Visus apmoviau".
Rūpūžėšėtonas.
*Ištrauka iš knygos "Kauno saulė. II dalis", Vigilijos nr.6. I dalis – "Kauno saulė: miesto epas" – Vilnius: Alma littera, 2020 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės1
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?6
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...
-
Kviečia švęsti: renginys mylintiems upes ir netikėtumus
Iki Kauno gimtadieninio liko vos savaitė. Renginių gausa tokia, kad jau dabar reikėtų pradėti rinktis, kur būtinai norėtumėte apsilankyti ir pamatyti, išgirsti, patirtis. ...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Karališkasis mecosopranas dama S. Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę
Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu si...
-
„Kaunas Blues 2024“ žada tikrą šventę miestui1
Spalio 11–12 d. Kaunas skęs bliuze: „Kaunas Blues 2024“ žada užkurti tikrą šventę miestui. Vakariniai koncertai Kauno sporto halėje kvies išgirsti šiandienos bliuzo žvaigždes, o nemokama dieninė programa Kauno st...
-
Viena mėgstamiausių miestiečių vasaros vietų Kaune švęs jubiliejinį sezono atidarymą
Gegužės 17–18 d. „Kauno vasaros terasa“ ir „Pilies sodas“ švęs jau dešimtąjį sezono atidarymą. Visą savaitgalį miestiečių pamėgtoje vietoje, prie pat Kauno pilies, vyks koncertai po atviru dangumi. Penktad...
-
Fotografija kaip būdas tyrinėti miestą
Į Kauną atkeliauja fotografijų paroda „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“. Vienam dinamiškiausių Vilniaus rajonų skirtame projekte – kaunietės Ievos Austinskaitės kūriniai. ...