Pasižvalgęs po Ameriką garsus praeities veikėjas Nikita Chruščiovas nusprendė, kad Ameriką pasivyti ir pralenkti galima paprastuoju būdu – ėmus auginti kukurūzus. Ne bet kaip, o kvadratiniu lizdiniu būdu.

Kuo baigėsi geltonųjų burbuolių kampanija, visi puikiai žinome. Turbūt geriausius prisiminimus kukurūzai paliko pokario Lietuvos kaimo vaikams, žaisdavusiems miniatiūrinių džiunglių laukuose slėpynių.

Kukurūzai Lietuvoje netruko užleisti vietą kitoms kultūroms, tačiau kopijuoti–įkelti stilius pergyveno ir šią kultūrą, ir patį N.Chruščiovą. Bakstelėjęs pirštu į Bilbao miestą Lietuvos sostinės meras šūktelėjo „bingo“ ir ėmė eikvoti jėgas tikindamas, kad, įkurdinus Vilniuje Guggenheimo filialą, į jį plūstelės pusė pasaulio.

Kauno politikams, atrodo, kad antrasis šalies miestas gali eiti dar paprastesniu keliu: it koks Hanoveris tapti kongresų miestu.

Gerai pagalvojus – išties, kodėl gi ne. Juk tapti kongresų sostine – daug paprasčiau, nei spręsti nesimpatiškus miesto ūkio ar socialinius klausimus.

Negi grąžinsi ikimokyklinių įstaigų pedagogams apkarpytus etatus. Tos vaikų kaprizų užgrūdintos moterys juk kantrios, neis į gatvę protestuoti, nubrauks ašarą kitą, ir nurims.

Lopyti gatves? Neapsimoka: a) per pusmetį tos pačios duobės vėl atsivers, b) kuo daugiau duobių, tuo mažiau kauniečiai spaudžia akceleratorių – į naudą eismo saugumui.

Sukti galvą, kaip paskatinti miesto smulkųjį verslą? O kokia prasmė. Verslieji kauniečiai seniai atrado, kad lengviau savo vietą rasti perpildytoje Vilniaus ar Dublino rinkoje, nei pramušti vietinės biurokratijos asfaltą. Tegu išsilaksto paskutiniai – kuo mažiau kauniečių, tuo lengviau likusiesiems. Mažesnis nedarbas, daugiau vietų automobiliams daugiabučių kiemuose ir centre.

Kas kita – konferencijos ir jų dalyviai. Rimti vyrai juodais kostiumais, švariais batais ir išpūstomis piniginėmis. Rimtos galimybės rimtai pasveikinti kiekvieną jų. Rimtos temos ir idėjos (gal vieną kitą pavyktų nugirsti ir pritaikyti Kaune?!). Abejonių nėra: konferencijos yra tie naujieji kukurūzai, kurie mūsų miestą gali paversti klestinčiu pasaulio (na, gerai – bent Europos) didmiesčiu.

Skamba neįtikimai? Kitaip ir būti negali. Paraidžiui strateginį miesto plano projektą su jame įrašytomis užmačiomis statyti kongreso rūmus teskaito lengvatikiai. Kitiems gi patariama dokumentą palaikyti virš ugnies – kad pasimatytų pienu išraitytas slaptas esminis žodžis: „Statyti“.

Jei Kauno vadovai trokštų privilioti į miestą konferencijų rengėjus, jie nedelstų ieškodami vietos naujam kompleksui, rašydami ES projektus, rengdami konkursus. Gerai pasižvalgius, mieste apstu vietų, kur galėtų vykti didesni ir mažesni suvažiavimai, konferencijos – nuo daugiafunkcės „Žalgirio“ arenos iki istorinės sporto halės, miesto veidą darkančių vaiduoklių.

Problema nebent ta, kad visi jie jau stovi arba yra tokios būklės, jog, be investicijų, reikalauja ir rekonstrukcijos plano, kurį sukurti daug sudėtingiau nei lygioj vietoj statyti naują oro pilį.