- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ palaiko Pagyvenusių žmonių asociacijos poziciją, kad senatvės pensijų mažinimas yra neteisėtas ir socialiai neteisingas.
„Senatvės pensija - ne dovana, o valstybės įsispareigojimas remti žmogų tuomet, kai jis dėl solidaus amžiaus netenka darbingumo. Valstybė neturi teisės vienašališkai atimti iš žmonių dalies jiems priklausančių išmokų“, - sakė Lietuvos preofesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Derybose dėl Nacionalinio susitarimo Lietuvos profesinės sąjungos ir Lietuvos darbdavių organizacijos sutarė Sodros finansines problemas spręsti, didinant Sodros įmokas iki 2 proc. Nacionaliniame susitarime buvo aiškiai išdėstytos nuostatos, kad socialinių išmokų mažinimas turi būti subalansuotas, įvertinant pelno mokesčio mažinimą ir socialinio draudimo įmokų didinimą, jeigu Sodros išlaidos bus didesnės nei pajamos.
“Derybų dėl konkrečių šios problemos sprendimo veiksmų nebuvo. LR Vyriausybė vienašališkai pasiūlė sumažinti pensijas ir atsisakyti įmokų į socialinio draudimo fondą didinimo, tokiu būdu Sodros biudžeto deficito problemą spręsdama labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių sąskaita, tai yra senatvės pensijas gaunančių žmonių sąskaita. Tarp jų - ir dirbančių pensininkų”, - sakė Artūras Černiauskas.
“Pareiškimas, esą pasibaigus ekonominei krizei prarasta pensijų dalis bus kompensuota, yra deklaratyvus, nepagrįstas konkrečiais skaičiais ir datomis. Toks pareiškimas mūsų požiūriu yra niekinis. Valstybės skola jos gyventojams, jeigu tokiu keliu siekiama spręsti biudžeto pajamų trūkumą, privalo būti garantuota konkrečiais norminiais aktais, aiškiai apibrėžtais dydžiais ir terminais”, - kalbėjo Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis ir Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
Kaip vieną iš kompensavimo priemonių profesinių sąjungų vadovai įvardijo valstybės vertybinius popierius su konkrečia palūkanų norma ir kitomis jų išpirkimo sąlygomis ir aiškiai apibrėžtu laikotarpiu.
Socialinės paramos ir socialinės apsaugos sistemos valstybėje funkcionavimas, vykdoma socialinė politika atspindi konkrečios šalies išsivystymo lygį. Lietuvos atveju viešojo administravimo funkcijas atliekančių valdžios institucijų neatsakingumas, politikavimas, manipuliavimas, esą protesto akcijos gali pabloginti valstybės skolinimosi reitingus, atsakomybės neprisiėmimas už savo veiksmus ir jų padarinius, verčia piliečius abejoti, ar valstybės aparatas iš viso turi pakankamai kompetencijos atlikti jam patikėtas funkcijas.
Pasak profesinių sąjungų atstovų, biudžeto deficitas spręstinas dviem būdais: išlaidų mažinimu, kai atsisakoma išlaidų prabangai, o ne pensijoms, ir pajamų didinimu, kai dirbama siekiant padidinti ekonominį šalies gyvybingumą. Antruoju instrumentu Lietuvos valstybė nesinaudoja: merdi paramos kuriantiems darbo vietas sistema, neveikia daugiabučių renovavimo finansavimo sistema, per trejus metus įsissavinta tik 9 proc. ES paramos ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visvaldas Matijošaitis: merai, pakelkim galvas!260
Matau, kaip sunkiai sekasi pereiti prie svarbių valstybei klausimų ką tik suformuotai valdančiajai daugumai: tik pradėjo dirbti, bet jau įsivelta į bereikalingas diskusijas. Kad tik užimti laiką pigiomis intrigomis, bet ne tiesioginiu darbu. Turime vi...
-
Palangos meras: stintų valgymo sezonas atidarytas3
„Stintų valgymo sezonas atidarytas – skelbiu oficialiai“, – savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Startai ir niekstarčiai5
Kalbininkų pasiūlytas „niekstartis“ sportininkų žinomas kaip falšstartas: kai užimama netaisyklinga pradinė padėtis ir startuojama prieš teisėjo ženklą. Taip į kultūros ministro distanciją įšoko Šarūnas Bi...
-
Audito komitetas: greičio matuoklių diegimas kelia abejonių ir dėl efektyvumo, ir dėl skaidrumo3
Seimo Audito komitetas, išnagrinėjęs Valstybės kontrolės ataskaitą apie AB „Via Lietuva“ veiklą, skelbia, kad dabartinis finansavimo modelis ir priimami sprendimai ne tik neatitinka valstybės poreikių, bet ir kelia abejonių dėl l...
-
ES ekonomikos žvaigždė ar kometa? Parodys 2025-ieji1
Tirpstant paskutinėms metų dienoms, laikas atsigręžti – kokie šie besibaigiantys metai buvo Lietuvos ekonomikai, verslui, pramonei? Ką pavyko pasiekti ir kas pasisekė mažiau. ...
-
Dujų kameros aušra2
Į SSRS įsiveržusios Trečiojo reicho pajėgos sparčiai judėjo priekin, o beviltišką kovą kovoję sovietai, turėdami po vieną šautuvą keturiems vyrams, netvarkingai traukėsi visu frontu. ...
-
Kai susitarti nebeįmanoma4
Gyvename tokiais laikais, kai daugelis žmonių nesutaria net dėl tų faktų, dėl kurių neabejota ilgus šimtmečius, – kad Žemė yra apvali ir kad ji sukasi apie Saulę. Sudėjus viso pasaulio judėjimus, kurie neigia šimtmečius pripa...
-
Gaidys ir kalakutas
Prieš Kalėdas susitiko gaidys ir kalakutas. Dar nesuvalgyti – žvalūs, šventiškai pasitempę. Juk artėja metų šventės. ...
-
„Daugiau taip nedarysiu“2
Kažkur Amerikoje, Virdžinijos valstijoje, medžioklės metu žuvo medžiotojas. Antra vertus, pats ir kaltas. Kam reikėjo nušauti į medį įvytą mešką? Mirtinai kulkų kliudytas žvėris nukrito nuo šakos tiesiai ant savo žudiko. Me...
-
Sprogstantys paspirtukai taps praeitimi?1
Lietuvoje 2024 m. ne kartą nuskambėjo atvejai, kai sprogo paspirtukuose ar kituose elektronikos įrenginiuose esančios ličio jonų baterijos. Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė elektronikos prietaisams bando pritaikyti natrio jonų akumulia...