Baltijos regionui pasisekė

Jau antrus metus laivyba Baltijos jūroje gyvuoja naudodama švaresnį kurą arba labiau valydama sudeginto kuro išmetalus.

Išoriškai tarsi nieko nepasikeitė. Dauguma laivų pradėjo plaukioti su papildomais įrenginiais prie kaminų, vadinamaisiais skreberiais. Iš išmetamųjų vamzdžių sruvena šviesesni dūmai.

Kas pasikeitė ekonomine prasme? Ar krovinių gabenimai jūrų keltais ir kitais laivais tapo brangesni? Prisitaikant naudoti mažiau sieringą kurą arba montuojant į laivus papildomus valymo įrengimus panaudotos didelės papildomos lėšos.

Tai turėjo atsispindėti laivų paslaugų kainose, keleivių bilietuose. Tačiau nesigirdėjo, kad, tarkim, keltų kompanijos būtų branginusios bilietus.

Aiškinama, kad brangesnio kuro naudojimo ar papildomas išlaidas dėl valymo įrenginių gerokai kompensavo kritusios naftos kainos, o kartu su jomis ir sumažėjusios laivybos išlaidos.

Galima sakyti, kad mažiau sieringo kuro reikalavimus pirmiausia įsivedusiam Baltijos ir Šiaurės jūros regionams pasisekė.

Ieškoma argumentų

Nuo 2020 metų visas pasaulinis laivynas rengiasi pereiti prie mažiau sieros turinčio kuro. Bus įvedama 0,5 proc. sieringumo riba. Iki šiol ši riba yra 1,5 proc.

Jau dabar pradedama kompanija prieš šį veiksmą. Teiginiai panašūs kaip prieš 2015-uosius metus, kai rengtasi įvesti papildomus draudimus Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje. Beje, šiame regione yra dar mažesnis leidžiamas sieringumas – iki 0,1 proc.

Įvedant mažesnį sieringumą laivuose pagrindinis argumentas toks, kad brangs pasaulinė laivyba. Kitas argumentas tas, kad neužteks laivams naujo tipo kuro. Mat išgaunant mažiau sieros turintį kurą reikalingas „gilesnis“ naftos apdorojimas.

Dar šiemet pradedamas platus tyrimas dėl laivynui reikalingo mažiau sieringesnio kuro kiekio ir galimybių tokį kurą pagaminti.

Bet yra ir kita tendencija, kai dėl vis labiau įvedamų kuro draudimų, dalis kompanijų jau analizuoja ir netgi užsako statyti laivus varomus dujomis. Tokių laivų vis daugės. Kuriama ir laivų bunkeravimo sistema. Galimybė į laivus užpildyti dujas Klaipėdoje bus jau kitais metais.

Kroviniai pereina į kelius

Panašiai kaip prieš įvedant papildomus reikalavimus Baltijos ir Šiaurės jūrose, tikimasi, kad ketinimas įvesti papildomus reikalavimus pasauliniu mastu bus atšauktas. Bet reikalavimai Baltijos ir Šiaurės jūrose nebuvo atšaukti. Kodėl tai turėtų būti daroma dabar?

Ir kas būtų su Baltijos ir Šiaurės jūros regionais, kurie įsivedė reikalavimus ir jų laikosi? Yra netgi tokių siūlymų, kad Baltijos ir Šiaurės jūros regionams būtų palikti mažesnio sieringumo statusai, o visame pasaulyje liktų toks sieringumas, kuris ir toliau kaip laivų kurą be jokių papildomų valymų leistų naudoti jūrinį mazutą.

Yra kitas niuansas. Kovojant su tarša, o tuo pačiu su pasauliniu klimato atšilimu griežtinami kuro reikalavimai laivams, bet nieko nedaroma, kad mažiau teršalų išmestų automobilių transportas.

Tendencijos yra netgi atvirkštinės. Kuo labiau spaudžiamas laivynas, tuo daugiau krovinių iš laivų pereina į žemyną. Kovos su laivyno kuro sunkumai jau pasijuto ir šių metų vasarą. Nuo krovinių ir turistų srautų buvo užkištos kai kurių Vakarų Europos šalių magistralės.

O viskas turėtų būti atvirkščiai – kuo daugiau krovinių turėtų judėti jūrų keliu taip saugant šalis ir miestus nuo didesnės taršos iš automobilių.