„Tai yra visiškai šlykštus pareiškimas, nes jis nedera bet kurios šalies užsienio reikalų ministrui. Be abejo, jis yra įžeidžiantis ir nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Th. May: Rusijos grėsmė nepripažįsta sienų

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) ketvirtadienį per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą perspėjo, kad Rusijos keliama grėsmė „nepripažįsta sienų“.

„Šiandien su savo kolegomis kelsiu šį klausimą, nes aišku, kad Rusijos grėsmė nepripažįsta sienų, o incidentas Solsberyje išties buvo Rusijos agresijos prieš Europą ir savo artimas kaimynes nuo vakarų Balkanų iki Artimųjų Rytų modelio dalis“, – Briuselyje žurnalistams sakė premjerė.

Bendrijos narių užsienio reikalų ministrai jau išreiškė „tvirtą solidarumą“ su Britanija, tačiau Th. May nori, kad Briuselyje susirinkę ES lyderiai paskelbtų griežtą ir konkretų pareiškimą prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Europos politikų ir lyderių nuomonės šiuo klausimu yra gana skirtingos.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė visiškai remianti Britaniją ir teigė svarstanti, ar išsiųsti iš šalies Rusijos diplomatų dėl atakos Solsberyje.

Vokiečių politikas Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis), didžiausios Europos Parlamento frakcijos lyderis, sakė, kad V. Putinas „nori destabilizuoti Europos idėją, Europos bendradarbiavimą, todėl negalime būti naivūs, turime būti stiprūs“.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) savo ruožtu kalbėjo atsargiau. Jis sakė, kad „turime išreikšti solidarumą su JK, Britanijos žmonėms, tačiau tuo pat metu turime ištirti (incidentą)“.

Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis), buvęs baudžiamųjų bylų advokatas, sakė pirmiausia norįs išgirsti, ką pasakys Th. May.

„Laikausi principo pirmiausia pasiklausyti, o tada priimti sprendimą“, – pareiškė jis.

ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas šią savaitę pareiškė, kad Europa privalo „stiprinti savo parengtį būsimoms atakoms“.

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), išsiuntęs Rusijos prezidento rinkimus vėl laimėjusiam V. Putinui sveikinimo telegramą, supykdė britų pareigūnus.

Rinkimų stebėtojai tvirtina, kad balsavimas Rusijoje vyko nesilaikant taisyklių, o valstybinė žiniasklaida skyrė pernelyg daug dėmesio V. Putinui.

Dėl Solsberio atakos Londono ir Maskvos santykiai nusmuko į žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.

Vis aštresnis žodžių karas

Žodžių karas tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos dėl Skripalio apnuodijimo trečiadienį tapo dar aštresnis, JK užsienio reikalų sekretoriui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) pavadinus pasišlykštėtina situacija, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui teko garbė surengti Pasaulio futbolo čempionatą.

Rusija savo ruožtu atkirto, kad B. Johnsonas „apnuodytas neapykantos ir pagiežos nuodais.“

Tokios neatsargios frazės pasigirdo įsibėgėjus diplomatinei krizei dėl kovo 4-osios buvusio šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo Anglijos mieste Solsberyje.

Didžioji Britanija tvirtina, kad Rusija panaudojo kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“ („Naujokas“) pasikėsindama į Skripalius, tebeliekančius kritinės būklės. Maskva šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.

B. Johnsonas trečiadienį pakartojo oficialią JK poziciją, kad už apnuodijimą atsakinga „Rusijos valstybė ir jos vadovai.“

Jis pridūrė, kad išpuolis sukėlė „pasibjaurėjimo bangą visame pasaulyje,“ ir kad jis buvo maloniai nustebintas „solidarumo su JK stiprumu.“

B. Johnsonas sutiko su vienu Leiboristų partijos parlamentaru, palyginusiu šią vasarą Rusijos rengiamą Pasaulinį futbolo čempionatą su 1936 metų olimpinėmis žaidynėmis, tuomečio nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio panaudotomis politiniams tikslams.

„Manau, kad palyginimas su 1936 metų (olimpiada) yra labai teisingas“, – teigė sekretorius.

„Tiesą sakant, verčia vemti pagalvojus, kaip Putinas didžiuojasi šiuo sporto renginiu“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tuo tarpu sakė, kad B. Johnsonas „apnuodytas neapykantos, pagiežos, neprofesionalumo ir įžūlumo nuodais“.

Ji pridūrė, kad „baisu pagalvoti, kad šis žmogus atstovauja branduolinės valstybės vadovybei“.

M. Zacharova „Facebook“ socialiniame tinkle parašė, kad B. Johnsono komentarai atspindi Londono mėginimus padaryti iš Rusijos priešą ir absurdiškiausiomis prielaidomis boikotuoti Pasaulio futbolo čempionatą.

„Tačiau kokia kaina? Provokacijų, įžeidimų, nesantaikos tarp valstybių kurstymo ir tarptautinės taikos bei stabilumo griovimo kaina. Ar tai ne per brangu?“ – klausė ji.

B. Johnsono komentarus apie 1936 metų olimpiadą ir Pasaulio futbolo čempionatą palyginimą M. Zacharova vadina „nepriimtinu ir nepagarbiu“ Rusijos– valstybės, „kuri prarado milijonus gyvybių kovodama su nacizmu“ – atžvilgiu

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Jermakovas pasišaipė iš Vakarų valstybių solidarumo išraiškų ir pavadino jas bereikšmėmis, nes nėra jokių įrodymų.

„Galbūt jie prisižiūrėjo serialo „Likvidatoriai“?“ – per spaudos konferenciją dalyvaujant užsienio diplomatams ironizavo V. Jermakovas. Jis paminėjo britų ir amerikiečių televizijos veiksmo serialą („Strike Back“), kurio siužete figūruoja medžiaga „Novičiok“.

V. Jermakovas apkaltino Didžiąją Britaniją „slepiant faktus“ ir perspėjo, kad gali „dingti“ svarbūs įrodymai.

Jis suabejojo Londono patikimumu ir pridūrė, kad ekspertai sutiktų, jog „panaudojus kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą, išpuolio vietoje žūtų daugybė žmonių, bet Solsberyje matome kitokį vaizdą“.

„Galimos dvi versijos: arba britų vyriausybė nesugebėjo apsaugoti žmonių nuo šio teroro išpuolio, arba ji pati – tiesiogiai ar netiesiogiai – atsakinga už ataką“, – teigė jis.

JK pareigūnai tokius kaltinimus vadina „nesąmone“.

Reaguodamos į Skripalio apnuodijimą, Didžioji Britanija ir Rusija pasitelkė „akis už akį“ politiką ir išsiuntė po 23 diplomatus. Šiuo metu JK vyriausybė tarp savo sąjungininkų ieško naujų sankcijų Maskvai šalininkų.

V. Jermakovas paragino Londoną „bendradarbiauti ir atskleisti visus duomenis“ bei įspėjo, kad Maskva nepripažintų jokių tyrimų rezultatus, nepamačius tvirtų įrodymų.

Jis nurodė, kad vartodama pavadinimą „Novičiok“ Didžioji Britanija mėgina versti kaltę Rusijai, nes sovietų mokslininkai niekada taip nevadino savo kūrinio.

Jis tvirtino, kad Rusija „niekaip neprisidėjo prie (apnuodijimo)“, nes šis išpuolis „jokiu būdu nenaudingas (Maskvai)“.

Anksčiau Rusija teigė neturinti motyvo nužudyti Skripalį, nuteistą už šnipinėjimą Britanijai, bet paleistą per 2010 metų apsikeitimą šnipais. Maskva taip pat tvirtina pernai visiškai sunaikinusi savo cheminių ginklų arsenalą stebint tarptautiniams inspektoriams.

Tuo tarpu vienas prie „Novičiok“ kūrimo prisidėjęs Rusijos mokslininkas sakė, kad laboratoriniai tyrimai leistų tiksliai nustatyti medžiagos kilmę.

Vladimiras Uglevas sakė naujienų portalui „The Bell“, kad Vakaruose paplitusio šios medžiagos pavadinimo „Novičiok“ sovietų kūrėjai nevartojo. Antradienio interviu mokslininkas teigė, kad SSRS sukūrė daug panašių medžiagų medžiagos variantų 1972–1988 metais.

Anot V. Uglevo, Didžiosios Britanijos cheminių ginklų ekspertai taip pat galėjo sukurti tokių medžiagų versijų. Jis pažymėjo, kad kraujo mėginiai galėtų nurodyti, kas pagamino aukų pareikalavusią nuodingąją medžiagą.

Leonidas Rinkas – dar vienas „Novičiok“ kūrimo programoje dalyvavęs Rusijos mokslininkas – antradienį sakė valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kad Britanija ir kitos valstybės nesunkiai gali susintetinti šią medžiagą, jos formulę atskleidus į JAV emigravusiam cheminių ginklų ekspertui Vilui Mirzajanovui.

Rusijos gynybos ministerijos generolas Igoris Kirilovas trečiadienį pavadino V. Mirzajanovo knygos išleidimą „bendrininkavimu su teroristais“.

I. Kirilovas taip pat apkaltino Vakarų valstybes „bandant visais įmanomais būdais diskredituoti Rusiją.“

V. Jermakovas savo ruožtu užsiminė, kad Skripalio apnuodijimas „galimai buvo surežisuotas iš užsienio“, pridurdamas, kad JAV tebeturi dideles cheminių ginklų atsargas.