Aitvarai, nešantys turtus. Taip gamtos reiškinius linkę sudievinti lietuviai senovėje vadino meteorų srautą, kuris geriausiai bus matomas sekmadienio naktį.

Kiek vėliau mažų dulkelių, įsiplieskiančių vos kelioms sekundėms, kritimas buvo pavadintas žvaigždžių kritimu.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. Vytauto Straižio teigimu, naktį iš šeštadienio į sekmadienį pasirodysiantis šviečiančių meteorų srautas tikrai nėra žvaigždės.

„Liaudiškai jos vadinamos krintančiomis žvaigždėmis, mes, astronomai, šį procesą vadiname meteorų srautu. Kosminėje erdvėje skriejančios dalelės, kurios maždaug 30 km/s greičiu įlekia į Žemės atmosferą, užsidega nuo trinties į orą ir maždaug 100 km aukštyje sudega“, - pasakojo Molėtų astronomijos observatorijoje dirbantis V.Straižys.

Pasak astronomo, maždaug žirnio dydžio dalelės aplink Saulę skrieja kaip planetos. Šių meteorų viražus danguje galime stebėti kiaurus metus. Tačiau rugpjūtį šių dulkelių srautas būna didžiausias, o sekmadienio naktį romantikos pasiilgusieji gali nesudėti bluosto visą naktį.

Būtent rugpjūčio 14 dieną Žemė susitiks su Perseidų meteorų srautu. „Tokių srautų Saulės sistemoje yra kelios dešimtys, srautai susidaro suirus kometoms. Jos po truputį garuoja, sublimuoja jų paviršius, paskui kometos orbitoje pasklinda dulkelių srautas“, - sudėtingą procesą apibūdino mokslininkas.

Sekmadienio naktį pasirodysiantis meteorų srautas atkeliaus iš Persėjo žvaigždyno. Jis vakarais dabar matomas šiaurės-rytų pusėje.

„Prieš kelias dienas Molėtų astronomijos observatorijoje stebėjome keletą Perseidų meteorų. Kaip juos atpažinti? Paprastai jie per dangų braukia tokį brūkšnį – kokių 5-10 laipsnių ilgio“, - pastebėjo prof. V.Straižys.

Jeigu susiruošite stebėti krintančiomis žvaigždėmis mirguliuojantį dangų, stulbinamo vaizdo laukti ilgai neteks. Astronomas nekantriuosius ramina: per minutę galima išvysti 2-3 krintančias žvaigždes.

„Iš vakaro žiūrėkite į dangų rytų kryptimi, o paryčiais meteorai kris beveik iš zenito“, - pridūrė astronomas.

Šiemet, kaip niekad gamta dosni įvairių meteorologinių ir astronominių reiškinių. Žiemą spaudė neįtikėtinas šaltis, pavasarį ledus plukdžiusi Neris užtvindė kaimus, liepą kaitino neregėtas karštis, o rugpjūtį „dovanų“ Lietuva gavo škvalą. Tačiau, kaip tvirtina mokslininkai, gamta mėgsta pusiausvyrą. Po išbandymo stichija galime pasimėgauti krentančiomis žvaigždėmis.

„Liaudyje yra daug įvairių prietarų: esą, kai nukrenta žvaigždė, tuo metu miršta žmogus. Žmonės anksčiau, išvydę krentančias žvaigždes, dar sakydavo: čia aitvaras žmogui turtus neša“, - prietarus primena prof. V.Straižys.

Pasak jo, sekmadienio naktį nebūtina apsiginkluoti žiūronais: krentantys meteorai bus matomi plika akimi. Į dangų „aitvarų“ dairytis galite pradėti, kai sutems iki pat ryto, kol prašvis.

Jeigu labai nekantraujate, pavienius meteorus galite matyti ir šiomis naktimis, tačiau visa grožybė atsiskleis naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Jei jūsų fotoaparatas turi galimybę fotografuoti ilgomis (keliasdešimt sekundžių trukmės) ekspozicijomis, galite užfiksuoti šį reiškinį. Tiesiog padėkite fotoaparatą kelioms minutėms nukreiptą į dangų.