Iš Lietuvos – šeši vyrai

Siauruose ir vingiuotuose Alpių kalnų keliukuose ir šio regiono miestelių apylinkėse varžėsi 237 ekipažai.

Mūsų šalį reprezentavo Karolis Raišys ir Ovidijus Meilūnas (automobilis – 1961 m. „Jaguar MKII“), Andrius Vaitekūnas ir Paulius Beniušis (1974 m. „Volkswagen Karmann Ghia“), Tadas Vitkevičius ir Feliksas Krivickis (1978 m. „Saab 96 V4“).

Sėkmingiausiai lenktynės susiklostė K. Raišiui ir O. Meilūnui: jie tarp savo klasės (P1) ekipažų buvo pirmi, o bendroje įskaitoje – penkti.

Lietuviai į priekį praleido Michelį Decremerą ir Jennifer Hugo (Belgija, 1979 m. „Opel Ascona“), Giorgio Schoną ir Francesco Giammarino (Italija, 1966 m. „Austin Mini Cooper S“), Maurizio Aiolfi ir Carlą Merendą (Italija, 1975 m. „Lancia Beta Coupe 1800“) ir su neutralia vėliava startavusius rusus Ilją Kašiną ir Borisą Kostyrką (1982 m. „Volkswagen Scirocco“).

Misija: legendiniame ralyje „Monte Carlo Historique“ mūsų šalį reprezentavo (iš kairės) T. Vitkevičius, F. Krivickis, O. Meilūnas, K. Raišys, P. Beniušis ir A. Vaitekūnas. / E. Babelio nuotr.

Už posūkio – sunkvežimis

Karolis ir Ovidijus rezultatu džiaugėsi tik užbaigę naktinius greičio ruožus, o prieš juos dalijosi rūpesčiais.

Kartą, kur už posūkio laukė itin siauras, vienam automobiliui skirtas, tiltas, prieš lenktynininkus išniro sunkvežimis.

Atrodo, netikėta, tačiau istorinis Monte Karlo ralis vyksta ne uždarose trasose, o viešuose keliuose, tad eismo čia – apstu. Išvengti didesnių nesklandumų padeda organizatorių nurodymas laikytis vidutinio greičio, kuris sutampa su leistinu tuose keliuose. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, kaip sportininkai laikosi taisyklių, patikrinama net kelias dešimtis kartų, naudojant GPS įrangą.

„Praradome ten laiko, labai tikiuosi, kad toje vietoje nematavo greičio. Turėjome 21 sekundės persvarą, bet sunkvežimis galėjo viską nubraukti“, – nerimavo K. Raišys.

Atsigriebti galima naktiniuose greičio ruožuose, kurie, K. Raišio vertinimu, yra ir didžiausias iššūkis, ir didžiausias smagumas. Juose, anot patyrusio sportininko, galima arba padaryti tai, ko nepavyko per visą ralį, arba prarasti viską. Tad ekipažas nusprendė parodyti, ką moka geriausiai.

„Pakilome iš 8 pozicijos į 5 ir įsitvirtinome savo klasės pirmoje vietoje. Nesitikėjome tokio rezultato, norėjome gal net daugiau, bet 17-as greičio ruožas buvo atšauktas dėl rūko, o jis būtų buvęs toks pats smagus, gal net geresnis“, – pasakojo K. Raišys.

Patikimi: A. Vaitiekūno ir P. Baniušio (nuotr. kairėje) bei T. Vitkevičiaus ir F. Krivickio (nuotr. dešinėje) automobiliai atlaikė išbandymus. / E. Babelio nuotr.

„Jaguar“ nesiožiavo

Šiųmetis ralis dalyvius pasitiko pasikeitusiomis taisyklėmis: iš automobilių buvo pašalinta visa moderni navigacijos įranga, o tai, ką ankstesniais metais atliko elektronika, šiemet teko šturmanams.

O. Meilūnas pripažino, kad gerokai padėjo tai, kad į ralio apylinkes ekipažas atkeliavo kone savaite anksčiau ir turėjo laiko treniruotėms.

„Pratybos pravertė, bet tik prasidėjus raliui supratome, kad vis dar treniruojamės ir adaptuojamės prie pokyčių“, – pastebėjo K. Raišys.

Ekipažas iš viso įveikė apie 2 600 km (iš jų daugiau nei 310 km sudarė greičio ruožai), o 63-ejų metų „Jaguar MKII“ nekėlė jokių didesnių rūpesčių.

„Net pamiršau, kad jis gali neatlaikyti, – jokių kaprizų“, – juokėsi lenktynininkas.

Sąlygos: ralio maršrutas reikalavo visokiausių vairavimo įgūdžių. / E. Babelio nuotr.

Tėvų užduotį įvykdė

„Monte Carlo Historique“ debiutavę A. Vaitekūnas ir P. Beniušis savo klasėje užėmė 21 vietą, o absoliučioje įskaitoje – 83.

„Viskas sekėsi tikrai gerai. Vis dėlto atsirūgo noras pasižymėti jau pirmuose greičio ruožuose: padarėme klaidų, kurias vėliau tempėme iš paskos visą ralį“, – kalbėjo A. Vaitekūnas.

Jis pastebėjo, kad ekipažas beveik kasdien buvo pirmo penkiasdešimtuko gretose. Tokia tendencija džiugino, tačiau Monte Karlo keliukuose atsiskleidė ir kitas niuansas: 50 kW galios „Karmann Ghia“ variklis stačioms Alpių įkalnėms – kiek per silpnas, tad išlaikyti vidutinį greitį buvo sunku.

„Pritrūko patirties ir tam, kad kasdien susikalibruotume įrangą. Važiavome tiksliai, tačiau turėjome tą patį baudų krepšelį“, – kalbėjo ralio dalyvis.

A. Vaitekūnas ir P. Beniušis – pusbroliai, jų tėvai – šalyje gerai žinomi automobilių sporto meistrai. Andrius neslėpė, kad tikėjosi geresnio rezultato, bet gausybę lenktynių patirties turintys tėvai, treniravę ekipažą, buvo iškėlę tikslą: finišuoti tarp bendros įskaitos pirmųjų 100 dalyvių. Tad užduotis – įvykdyta.

E. Babelio nuotr.

Finišavo ir vyriausieji

T. Vitkevičius ir F. Krivickis su „Saab V4 96“ savo klasėje lenktynes užbaigė užėmę 50 vietą, o absoliučioje įskaitoje – 121.

Tarp vyriausių ralyje dalyvavusių automobilių – amerikiečių Jameso Pohlo ir Joyce Mordenti 1953-iųjų „Sunbeam Alpine“ (užėmė 207 vietą), britų Peterio Bakerio ir Bernardo Nortrhmore'o 1954-ųjų „Daimler Conquest“ (170 vieta), lenkų Pawelo Kosminskio ir Bartoszo Balickio 1955 m. „Mercedes-Benz 190 SL“ (111 vieta), šveicarų Alberto ir Claudios Franceschetti 1955 m. „Austin Healey 100/4“ (112 vieta).