- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažniausiai tėvai sako, kad ant vaikų rėkia, nes jie negirdi. Ne vaikų klausa yra bėda, o kad tėvai negali susivaldyti. Kokios rėkimo priežastys ir kaip susivaldyti, pokalbis su psichologe Jūrate Ašmante.
– Ar bėda, kad vaikai neklauso? Jie turbūt viską girdi, tik nenori girdėti.
– Yra daug priežasčių, kodėl tėvai rėkia ant vaikų. Viena jų – bendra jų psichologinė būsena, sveikata. Už rėkimo gali slypėti daug pykčio, baimių, įtampos, nuovargis, emocinis išsekimas. Rėkimas atspindi psichologinę jų būseną. Dažnai tėvai iš vaikystės patirčių, kai mato tėvų elgesį, rėkimą, atneša tai į savo šeimas. Tuomet kalbame apie išmoktą elgesį. Tėvai dažnai rėkia ant vaikų dėl polinkio į agresiją. Tuomet tikimasi greito rezultato, deja, jis būna trumpalaikis.
– Dažnai vėliau blogai jaučiasi patys tėvai.
– Taip. Dažnai būna kaltės jausmas, kuriuo gyvena. Tai suprantama.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai kaip užburtas ratas – tai tampa norma.
– Kai jaučiame, kad kyla pyktis, galbūt situacijos galima išvengti, suvaldyti: išeiti į kitą erdvę, kambarį, net jei vyksta rėkimas, galima sustoti ir išeiti. Kitoje erdvėje stengtis suvaldyti emociją, išbūti, išlieti, rasti sau tinkamą būdą – išpiešti, iškvėpuoti, trumpa meditacija, pasivaikščioti gryname ore. Tai padės nukreipti dėmesį nuo vaiko į savo vidų.
Sakoma, kad iki penkerių metų vaikas viską sugeria kaip kempinė. Paauglystėje pradeda lįsti elgesio vaisiai.
– Ir tada ramiu balsu jau galima pasakyti tai, ką iš pradžių norėta išrėkti.
– Taip. Kol nenurimstame, geriau net nepradėti pokalbio. Vėliau jau galima atsiprašyti, paprašyti, ko norėjome. Ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų ugdyti pakantumą netobulumui, vaiko amžiui, interesams. Reikia suprasti, kad visada vaikas gerai nesielgs, Tai neadekvatus noras. Tai reikia suprasti ir priimti. Norint keisti vaiko elgesį, reikia aiškiai nustatyti taisykles, paaiškinti padarinius.
– Vėliau vaikas gali rėkti ant savo vaikų arba net ant tėvų.
– Taip ir būna. Sakoma, kad iki penkerių metų vaikas viską sugeria kaip kempinė. Paauglystėje pradeda lįsti elgesio vaisiai. Jie pradeda bendrauti su mumis taip, kaip mes bendravome. Reikia stengtis kiek įmanoma. Labai svarbi psichinė higiena. Kaip valome dantis, taip reikia skirti laiko kokybiškam poilsiui, miegui, pabūti gamtoje, būti išklausytam, suprastam, sportuoti. Tai kasdienis dėmesys mūsų psichikos būsenai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...