- Valentina Žigienė, LRT radijo laida „Ką man skaityti?“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Depresija sergančiam žmogui nereikia skaityti linksmos literatūros, jis to tiesiog nepriims, LRT RADIJUI sako gydytoja psichiatrė ir rašytoja Jūratė Sučylaitė.
Anot jos, literatūra turi sutapti su vidiniu gyvenimu, o poezijos terapija – vienas būdų, padedančių susitikti su pačiu savimi.
– Kas yra poezijos terapija?
– Poezijos terapija yra pagalbos žmogui būdas, padedantis žmogui pasijusti sveikesniam. Kai kurie manęs klausia, kokias ligas galima gydyti poezijos terapija – ar galima gydyti bronchitą, vėžį ir t. t. Taip tiesiogiai klausti nereikia, nes tai nėra tabletė, kurią galima paduoti vienos ar kitos ligos atveju, o metodas. Kai mes turime daugiau sveiko prado, ligas įveikiame lengviau. Poezijos terapija apima ir literatūrą, ir žmonių grupę, su kuria dirbama, ir patį poezijos terapeutą.
– Ar terapijoje skaitoma garsiai?
– Metodų gali būti įvairių. Ne visi linkę skaityti ir atsiranda žmonių, labai nemėgusių lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Būtent po poezijos terapijos valandėlių jie atranda, kad skaityti – malonu ir gražu. Kai esame grupelėje, pasirenkame kelis eilėraščius ir skaitome garsiai, vėliau apie juos kalbamės.
Vienas poezijos terapijos tikslų – padėti žmogui susitikti su pačiu savimi, nes eilėraščio lyrinis subjektas turi kažkokios egzistencinės patirties. Klientas, su kuriuo dirbu, taip pat jos turi. Dėmesys sutelktas į žmogų, kuris dalyvauja poezijos terapijoje. Net skaitant tą patį eilėraštį kiekvienas jį išgyvena kitaip, asociacijos gali būti labai skirtingos.
– Ar poezijos terapijai tinka šiuolaikinė poezija?
– Tai nulemia žmonės, su kuriais dirbama. Jei tai senjorai, reikia daugiau klasikinės literatūros. Kalbant apie modernesnę, šiuolaikinę literatūrą, reikėtų galvoti apie jaunesnius klientus. Svarbu yra tai, ar jie skaitę knygas.
Ne paslaptis, kad, norint suvokti daugumą šiuolaikinių autorių, reikia būti perskaičius nemažai knygų, jausti ir pažinti tos kūrybos kontekstą, ne tik autorių. Tai lengvina suvokimą. Terapijoje mes neturime daug laiko. Joje reikia, kad tekstas veiktų iš karto. Jei pacientas sušunka, kad vienas ar kitas eilėraštis parašytas specialiai jam, tai jau gerai.
– Kokią poeziją naudojate terapijoje?
– Kai kurie sako, kad jei žmogus serga depresija, reikia jam skaityti kažką labai linksmo ir džiaugsmingo. Tiesą sakant, ne, nes toks žmogus džiaugsmingų tekstų negirdi. Jam tai svetimas pasaulis.
Mes geriausiai išgirstame tai, kas turi panašumų su mūsų vidiniu gyvenimu. Jei dirbama su depresija sergančiais žmonėmis, siūloma skaityti ne linksmą literatūrą, o tokią, kurioje parodomas tam tikras išsilaisvinimo kelias. Tai vienas iš variantų.
– Esate rašytoja. Ar užsiimti poezijos terapija ne rašytojui būtų labai sunku?
– Reikia pažinti ir literatūrą, ir žmones, su kuriais dirbi. Medicininis išsilavinimas tikrai nebūtinas, bet kiekvienas, kuris vadovauja tokiai poezijos terapijos grupei, privalo turėti literatūros ir psichologijos žinių.
Kitas dalykas yra žmonės, su kuriais dirbama. Kartais jie gali būti praktiškai sveiki, susirinkę geriau save pažinti. Dirbant su vienais, pakanka vienokių kompetencijų, be susidūrus su klinikiniais dalykais, kompetencijos turi būti specifinės. Aš daug dirbu su šizofrenija ar depresija sergančiais žmonėmis, o tai ir lemia, kokią literatūrą renkuosi.
– Vedate ir biblioterapijos kursus. Ar tai panašu, o gal skiriasi?
– Sakyčiau, tai tiesiog žodžių žaismas. Biblioterapijos esmė yra tokia, kad mes knygoje ieškome galių, padedančių gyventi, tam tikrų egzistencinių žinių. Viena biblioterapijos krypčių – tų gyventi padedančių galių paieška pačioje literatūroje, o interaktyvioji biblioterapija ir yra poezijos terapija. Čia visas dėmesys nukreiptas į sąveiką – kaip skaitantis žmogus išgyvena tą literatūrą, ką jis jaučia, kokios mintys jam kyla.
– Kokius literatūros autorius dažniausiai renkatės?
– Turiu pamėgtų autorių, tai ir Jonas Strielkūnas, ir Marcelijus Martinaitis. Dirbdama su pacientais, dažnai renkuosi Vincą Mykolaitį-Putiną, Henriką Nagį, Justiną Marcinkevičių. Kai dirbu, skaitau lietuvių autorius, tyčia stengiuosi apsieiti su jais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...