„Dabar tai daug visokiausių dalykų, kur tikrai liūdna žiūrėt – internete, Žiniose. Bet taip jau nepasakysiu, kad labai baisiai. Mano aplinkoje niekas neserga. Tai į daug dalykų liūdna žiūrėti. Nėra laiko depresijoms, reikia greičiausiai kažką veikti“, – teigė kalbinta praeivė.

„Sportuoti reikia ir nebus depresijos. Mano aplinkoje galbūt yra žmonės, kurie yra jautrūs sezoniniams dalykams, pavasarį, rudenį. Bet visumoje tvarkosi žmonės“, – sakė kitas vilnietis.

„Manau, kad situacija smarkiai pagerėjus. Aš pats į Lietuvą grįžau labai neseniai ir manau, kad yra smarkiai pagerėjus. Yra daug laimingų, besišypsančių žmonių. Manau, prastai prieš 10 metų buvo. Dabar, man atrodo, žmonės daug daugiau sportuoja, aktyviai leidžia laiką, dėl to gal ir emocinė sveikata geresnė yra. Ir, manau, ekonomiškai čia viskas irgi koreliuoja. Smarkiai pagerėjusi situacija ir žmonės daug laimingesni“, – savo nuomonę išsakė Vilniaus gyventojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kokias tendencijas mato specialistai, LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovu, gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.

– Nors kalbinti žmonės sakė, kad viskas gerai, tiesiog reikia sportuoti, kokias tendencijas matote jūs, kokia ta lietuvių sveikata?

– Na, deja, mes matome truputį kitokias tendencijas. Džiugu, kad žmonės gatvėse optimistiški ir, aišku, tikrai neserga tiek daug žmonių, bet didėjimas susirgimų yra. Aišku, didėja ne tų sunkiųjų ligų, o tokių pakankamai lengvų ligų kaip neurozės, nerimo sutrikimai, lengva ir vidutinio sunkumo depresija, nemiga. Jie sutrikdo žmogaus savijautą ir iš dalies socialinį funkcionavimą, bet aplinkiniams dažnai nėra matoma. Ir ši tendencija turi dvi priežastis.

Pirmoji priežastis yra ta, kad visame moderniame pasaulyje šitų susirgimų daugėja, nes, paprasčiausiai, mūsų smegenys nebesugeba adaptuotis prie tokio greito gyvenimo tempo, labai didelių reikalavimų, didžiulių kiekių informacijos, kuris ateina per mūsų dabartines įvairias elektronines sistemas – tai yra darbai su kompiuteriu, socialiniai tinklai ir t t. Tiesiog žmogaus smegenys evoliuciškai nepritaikytos tokiam tempui ir tokiam informacijos kiekiui ir tai atsiliepia. Be abejo, nepagerino situacijos ir Covid-19 situacija, tie dveji metai ypač jauniems žmonėms stipriai atsiliepė. Na, ir dabar daliai žmonių tas karas, kuris vyksta visai šalia mūsų, taip pat neprideda pasitikėjimo ateitimi.

– Kalbant apie nerimą, nemigą, ar yra skirtingai vertinama pasaulyje ir Lietuvoje? Tarsi Lietuvoje dažnai išgirsti, tai tu nesijaudink, jeigu tai nerimas, arba, tai tu eik anksčiau miegoti. Ar Lietuvoje taip žiūrima, kad tai nėra liga, nėra sutrikimas, čia nieko tokio?

– Taip, jūs teisi. Šiaip, ta vadinama stigma, ta psichikos ligų baimė ir kai kurių simptomų nuvertinimas yra visame pasaulyje, bet, neabejotinai, šitose postsovietinėse šalyse jis yra žymiai didesnis, taip pat ir Lietuvoje. Yra geras dalykas tas, kad tai mažėja. Ir jauni žmonės turi tų baimių ir stigmų mažiau, drąsiau kreipiasi ir nebijo apie tai šnekėti. Aišku, vyresnioji karta dar ir savyje labai stiprių baimių turi, ir patys nesikreipia, ir labai dažnai net savo kenčiantį artimą apkalbinėja.

Aš čia galėčiau palyginti, jei susilaužei koją, sakyčiau „eik“, tai gali gal eiti, tik labai skaudės ir kreivai koja sugis. Tai čia lygiai taip pat. Kaip aš visada sakau, smegenys yra kur kas sudėtingesnis organas negu širdis ir negu kaulai. Bet kai kažką ištinka infarktas arba susilaužo koją, tai kažkodėl niekas nesiūlo susitvarkyt pačiam. Tai smegenys, be abejo, žymiai sudėtingesnis organas. Tai tikrai susiremontuot pačiam neišeis ir tas veda prie labai liūdnų dalykų. Nes, ar tai būtų, sakysim, kraujospūdžio pakilimas negydomas, tai jis dažniausiai priveda prie infarktų, insultų.

Turint cukrinį diabetą, jei mes nekoreguosim cukraus kiekių, žinom, kad bus labai skaudžių ir negrįžtamų pasekmių. Kaip ir su kiekviena liga, jeigu jos negydai, ji progresuoja. Ir kalbant apie vieną labiausiai paplitusių ligų, kaip depresija, tai lengvą depresiją užtenka dažniausiai koreguoti be medikamentų, yra psichologinių konsultavimų, psichoterapija, gyvenimo būdo korekcija. Negydoma ji dažniausiai pereina į vidutinę, o po to kartais ir į sunkią.