- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išanalizavę pastarojo pusmečio duomenis, mokslininkai pastebėjo, kad COVID-19 persirgę žmonės po ligos patiria įvairių psichinių ir psichologinių sutrikimų, o virusas greičiausiai paveikia ir smegenis, sukeldamas įvairias ligas.
Apie pokovidinį sindromą psichiatrai kalba jau senokai, išties nuo pat pandemijos pradžios, o tokių pacientų daugėja ir Lietuvoje.
Info TV – pokalbis su gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
„Pokovidiniu sindromu dabar vadinama ta žmogaus būklė, kuri pasireiškia praėjus ūmiai fazei. Vertinama ne anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Trims - šešiems mėnesiams po persirgtos COVID-19 infekcijos. Buvo pastebėta, kad daugeliui žmonių pasireiškia įvairūs liekamieji reiškiniai. Pradžioje buvo labiau akcentuojami reiškiniai, susiję su kvėpavimo funkcijos sutrikimais. Nors žmonės galvojo, kad jau visiškai pasveiko, bet jiems išliko dusulys, stiprus kosulys, yra sunku kvėpuoti. Dabar pasirodo vis daugiau duomenų ir apie neuropsichiatrinius simptomus – pats dažniausias yra silpnumas. Tačiau dabar pasirodė net keletas tyrimų, kad greta to labai dažnai yra pažintinių funkcijų sutrikimas, t.y., žmogui sunku susikaupti, sunku dirbti. Labai būdingi atminties sutrikimai, dažnai sutrinka miegas, kamuoja atkakli nemiga“, – pasakojo medikas. Žmonėms diagnozuojama ir depresija.
Anot jo, pagal dabartinius duomenis, po bendrojo silpnumo (maždaug po šešių mėnesių), šie neuropsichiatriniai simptomai užima antrąją vietą. Tai, anot psichiatro, yra biologiniai pažeidimai. „Tai atsiranda po galvos smegenų pažeidimų“, – sakė specialistas.
Dabar yra akcentuoja, kad plaučius ši infekcija dažniausiai pažeidžia ne per plaučių audinį, o per kraujagysles. Natūralu, kad kraujagyslės yra pažeidžiamos ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose. Anot mediko, smegenys – pats jautriausias žmogaus organas.
„Dabar kalbama, kad smegenys yra pažeidžiamos tiek dėl kraujagyslių pažeidimų, dėl uždegiminių procesų. Beje, smegenys yra itin jautrios deguonies stygiui, net ir trumpalaikiam“, – anot M. Marcinkevičiaus dažniau pokovidinis sindromas vystosi asmenims, kurie persirgo sunkia ligos forma.
Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės.
Ar COVID-19 persirgę lietuviai vis dažniau kreipiasi į psichiatrus ar kitus psichinės sveikatos srities specialistus? „Taip. Mes, lyginant su kitomis šalimis, dar labai didelio srauto neturime. Tarkim, Didžioji Britanija jau turi specializuotas pokovidines klinikas. Mes dar nejaučiame masinio srauto, tačiau pavienių pacientų jau tikrai turime. Jie iki susirgimo COVID-19 neturėjo jokių nusiskundimų dėl psichinės sveikatos, tačiau persirgę šia liga jie po kelių mėnesių patenka pas mus, nes nebegali gyventi savo įprasto gyvenimo. Kaip minėjau, dėl to, kad nebegali dirbti, dėl pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimų ir labai dažnai dėl depresijos“, – aiškino medikas.
„Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės“, – sakė M. Marcinkevičius.
Portalas jau skelbė, kad COVID-19 išbalansuoja organizmą, sukelia neurologinius sutrikimus. Mokslininkai šią infekciją prilygino Trojos arkliui.
Daugiau informacijos – vaizdo įraše:
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...