- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne paslaptis, kad šeimos susiduria su daugybe emocinių išbandymų, kuomet į pasaulį tenka pasitikti per anksti atkeliavusį naujagimį. Dažnai tėvus apima bejėgiškumo, nevilties ir nežinomybės jausmas, kai pirmosiomis dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais, mažylio augimą tenka stebėti per stiklinę inkubatoriaus sienelę. Natūralu, kad susilaukus neišnešioto vaiko šeima papuola į akligatvį, iš kurio norint rasti išėjimą reikia didžiulio artimųjų palaikymo ir gydytojų pagalbos. Būtent apie tai socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ laidų cikle „Patarimai“ kalbėjosi su psichologe Evelina Sabaityte.
Pradėdamas pokalbį su psichologe laidos vedėjas ir socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius atkreipė šeimų dėmesį, kad prasidėjus priešlaikiniam gimdymui tėvams reikia nepamiršti, jog vaikelio atėjimas yra viena iš brangiausių akimirkų ir būsimas etapas, bet kokiu atveju, taps prasmingiausiu gyvenimo įvykiu. „Tarp netikėtos žinios ir staiga užpuolusių iššūkių nepamirškite, kad šiame etape yra ir nepakartojamų akimirkų, kurias reikia išgyventi, norint stiprinti šeimos ryšį. Žinokite, kad greta jūsų visada bus tų žmonių, kurie padės iš rankų nepaleisti gražiausių akimirkų ir įveikti patiriamus sunkumus. Specialistų pagalba yra tai, ko jums dabar labiausiai reikia, tad nebijokite priimti ją su siekiu padėti sau ir savo šeimai“, – mintimis dalijosi Dalius.
B. Laurinaitytės nuotr.
Ne vienerius metus konsultuodama ankstukų šeimas psichologė E. Sabaitytė pokalbį tęsia supažindindama su galima artimųjų reakcija. „Vienos šeimos žino, kad susilauks ankstukų, kitos sužino tik gimdykloje ir nebeturi laiko suvokti, kas jų laukia. Ir čia, šioje situacijoje, pasaulis staiga išplėšia galimybę pasitikti mažylį taip, kaip tos šeimos planavo. Šį jausmą turime įvardinti taip, kad pirmas susitikimas su mažyliu yra ir gimimas, bet tuo pačiu ir didžiulė netektis. Juk idiliškas gimdymas – tiesiog pradingsta. Šeimos susiduria su įvairiais jausmais: liūdesiu, didžiule baime, išgąsčiu, šoko reakcija ir nežino kaip su tuo gyventi. Todėl reikia nepamiršti įsivardinti esminius dalykus: kur aš esu, kodėl aš esu, kas šiuo metu vyksta ir kaip galiu priimti pagalbą“, – įvairia šeimų patirtimi dalijosi psichologė.
Laidą su psichologe Evelina Sabaityte galite žiūrėti čia.
Kalbėdama apie emocinio ryšio svarbą tarp vaikelio ir mamos psichologė atkreipia dėmesį, kad ryšys tampa besąlygiškas: „Pastebime, kad mamai atėjus prie inkubatoriaus mažylio širdies ritmas suintensyvėja. Jei mama pradeda kalbėtis ar niūniuoti lopšines, matome, kad mažylio širdies ritmas stabilizuojasi. Todėl vaikelio emocinė branda ir jos vystymasis prasideda nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų.“
Psichologės teigimu, šeimoms, susilaukusioms ankstuko, apie reikiamą pagalbą labai svarbu kalbėtis su artimaisiais ir patiems suprasti, kokia giminaičių ar draugų reakcija gali būti į priešlaikinio gimdymo žinią. „Yra kelios artimųjų pozicijos. Viena iš jų, kuomet šeima išgirsta pasakymus „viskas bus gerai“, „jūs tik nepergyvenkite“ ir panašiai, bet iš tikrųjų, niekas nežino, ar tikrai mažylio sveikatos būklė bus gera. Ir kita artimųjų pozicija yra nežinančiųjų, kuomet bandoma išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl taip atsitiko ir kas čia kaltas. Tuomet prasideda šeimos kaltinimas dėl pačių artimųjų kylančio nerimo ir nežinojimo. Taip bandoma ieškoti paaiškinimo į tuos dalykus, kurie paprasčiausiai, tokioje situacijoje, lieka nepaaiškinami. Todėl šeimos turi labai aiškiai ištransliuoti artimiesiems žinią, kokia pagalba jiems yra reikalinga, o galbūt priešingai, kad jiems reikia daugiau laiko ir erdvės“, – patarimais dalijosi psichologė.
B. Laurinaitytės nuotr.
Pokalbio pabaigoje buvo paliesta ir vaikelio netekties tema, kuomet mažyliui nepavyksta išvysti dienos šviesos. Laidos vedėjui D. Stankevičiui uždavus klausimą: „Kaip išgyvenus netekties būseną tėvams nenuleisti rankų ir turėti vilties šeimos kūrimui?“, psichologė atsigręžė į formuojamą tėvų ir vaiko supratimą. Atsisveikinimas neįvyksta per dieną ar dvi ir tai yra individuali kelionė, kurios kančią reikia gebėti paleisti. „Aš stengiuosi atskirti vaiką ir tėvus. Formuoju tėvams vaiko, kaip individo supratimą, kad kiekvienas žmogus gyvena tiek, kiek jam leidžia jėgos. Ir čia randu atsakymą, kad susiduriant su mirtimi, mes kiekvienas gyvenam tol, kol galime gyventi be kančios. Ir noriu tikėti, kad nei vienas tėvas nelinki savo vaikui kančios“, – apie netekties išgyvenimą kalbėjo psichologė.
Viešoji įstaiga „Skirtingos spalvos“ primena, kad vienuoliktosios laidos herojais tapo Elena ir Tadas Bruzguliai (pokalbį galite žiūrėti čia), kurie atvirai pasidalijo savo išgyvenimais auginant dvynes ankstukes. Iniciatyvą palaikyti galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, kurie skleidžia palaikymo žinutę ankstukų bendruomenei.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...