– Ar yra namų, kuriose vaikai gražiai ir taikiai sugyvena?

– Pykčiai, ašaros, peštynės tarp brolių ir seserų ne visose šeimose – kasdienybė, yra namų, kur vaikai sugyvena taikiai. Kiekviena šeima savita: turi savo taisykles, tradicijas, vertybes, bendravimo ypatumus – nuo to labai priklauso vaikų elgesys. Jie mato, kaip tarpusavyje bendrauja suaugusieji: kaip jie sutaria, sprendžia ginčus, kaip reaguoja esant konkrečioms situacijoms, ir dažnai, susidarius panašioms aplinkybėms, savo elgesiu pamėgdžioja tėvus. Didelę įtaka turi ir šeimos narių santykis: ar jie artimi vieni kitiems, atviri, nuoširdūs, geranoriški, mėgsta bendrauti ir linkę greitai atleisti, ar užsisklendę savyje, kiekvienas saugo savo privatumą, santūriai reiškia jausmus.

– Kokios priežastys lemia nesutarimus tarp vaikų?

– Priežasčių ne viena. Nesutarimams didelę įtaką daro amžiaus skirtumas: kuo jis mažesnis, tuo daugiau nesutarimų. Jei tarp vaikų amžiaus skirtumas dešimt ir daugiau metų, vyresnysis vaikas su jaunėliu gali turėti ne tiek jau ir daug bendrumų – jų pomėgiai, daiktai, vertybės, bendravimas su tėvais skiriasi. Pametinukų ar vaikų, tarp kurių amžiaus skirtumas dveji–ketveri metai, poreikiai labai panašūs. Natūralu, kad tėvai skirs daugiau dėmesio, energijos, laiko mažyliui – juk jis dar nesugeba, neišmano, kaip tinkamai pasirūpinti savimi. Tačiau kiek vyresnis jo brolis ar sesė to nesuvokia ir visais įmanomais būdais siekia taip pat pelnyti mamos ar tėčio dėmesį – stengiasi pasirodyti geresnis, šaunesnis. Taip savaime, be tėvų kišimosi tarp vaikų atsiranda konkurencija. Tai viena pagrindinių augančių vaikų nesutarimų priežasčių.

Gana dažnai tarp sesių ir brolių kyla aistringi ginčai dėl daiktų, žaislų. Mažyliai – aršūs savininkai, dėl paimtos mašinos, lėlės impulsyvesni gali pulti net muštis. Tokio amžiaus vaikų norai ima viršų – "noriu saldainio ir imu!"

Brolių ir seserų tarpusavio santykius lemia ir kiekvieno jų asmeninis temperamentas. Vaikai, kaip ir visi žmonės, labai skirtingi – gebėjimą tarpusavyje susitarti lemia nuotaikos, požiūris ir lankstumas susidarius įvairioms situacijoms. Vieni jų linkę nusileisti, paklusti, yra lėtesni, svajokliai, nedrąsūs, kiti nestokoja energijos, prisigalvoja įvairiausių dalykų, jiems svarbu vadovauti, pelnyti dėmesį. Jei abu mažyliai iš prigimties nėra aikštingi ar vienas lėtesnis, o kitas aktyvesnis, jie sutars neblogai, tačiau jei abu veršis dominuoti – ramybės nelauk.

Puiku, jei kiekvienas vaikų namuose turi atskirą kampą, idealu – savo kambarį. Atstumas suteikia privatumo: esant kritinėms situacijoms vaikas visada turi kur atsitraukti, gali pabūti vienas, susikurti sau patinkantį pasaulį ir jame veikti, galbūt net išsiverkti, nurimti.

Lemtingi seserų ir brolių bendravime yra ir neadekvatūs suaugusiųjų sprendimai sprendžiant įsiplieskusius vaikų konfliktus – tėvai dažnai linkę moralizuoti, ieškoti kaltųjų, o toks elgesys nėra gerai. Adekvatus sprendimas – stengtis suprasti, kas konkrečiai nutiko, ir padėti vaikams rasti konstruktyvius situacijos sprendimo būdus.

Konkurenciją tarp vaikų gali paskatinti, iš pažiūros, visai nekalti mamos žodžiai-pastebėjimas: "Brolis suvalgė visą košę, o tu tik pusę."

– Kokio amžiaus mažylių nesutarimai aršiausi?

– Konkretų amžiaus tarpsnį išskirti sunku. Tai priklauso ne tik nuo jau išvardytų priežasčių, temperamento: vaikų nervų sistema dar nėra išsivysčiusi, ji ribota, tad jiems gali būti nelengva suvaldyti savo elgesį ir jausmus, nuoširdžiai suprasti ir priimti kito žmogaus emocinius išgyvenimus.

Verta pastebėti, kad sudėtingiausios situacijos susiklosto tarp seserų ir brolių, kurie vienas kitam yra svarbūs, labai prisirišę – vienas be kito ilgai išbūti negali, o jei vaikai nėra itin artimi, vienas nuo kito emociškai atsiriboję – pyksis retai.

– Konkurencija – svarbiausia nesutarimų tarp brolių ir seserų priežastis...

– Kiekvienas vaikas nori jaustis išskirtinis savo tėvams – būti svarbus jų gyvenime, nori būti apkabintas, išklausytas, mylimas. Pyktis, priešiškumas broliui ar seseriai dažnai reiškia, kad vaikas bijo likti nepastebėtas, nesvarbus. Vaikai kovoja dėl savo statuso šeimoje, tėvų pripažinimo: kuris – geras, o kuris – blogas?

Sunkesnė situacija susiklosto, kai vaikai domisi ta pačia veikla, pavyzdžiui, tobulina įgūdžius futbolo sporte: šiuo atveju dviem nugalėtojams tuose pačiuose namuose gali būti nelengva – geriausio futbolininko vieta šeimoje tik viena!

Konkurenciją tarp vaikų gali paskatinti, iš pažiūros, visai nekalti mamos žodžiai-pastebėjimas: "Brolis suvalgė visą košę, o tu tik pusę." Jie vaikų ausyse skamba it vertinimas: tu – geras, o tu – blogas, stiprina antro vaiko pyktį pirmo atžvilgiu.

– Minėjote, kad tėvų reakcija į seserų ir brolių ginčus, nesutarimus dažnai yra neadekvati. Kaip suaugusieji turėtų reaguoti į vaikų konfliktus: aiškintis santykius, kas kaltas, kurį jų nubausti ir ar apskritai bausti?

– Įsikišdami į konfliktą mama ar tėtis dažnai rizikuoja priimti vieno arba kito vaiko poziciją, tuomet vienas lieka kaltas, o kitas – auka. Tokia situacija tik skatina tolesnius tarpusavio nesutarimus. Kol konfliktas nekelia rizikos vaikų sveikatai ir gyvybei, labiau primena dar kontroliuojamą ginčą, į jį kištis tėvams nereikėtų, bet jei tik kuris jų pakėlė ranką prieš kitą, situaciją reikia imti į savo rankas – vaikai turi aiškiai suprasti, kad namuose nei fizinis, nei emocinis smurtas nėra toleruotinas.

Įprastai tėvai puola moralizuoti – aiškinti mažiesiems, kaip jie negražiai elgiasi ir kokią daro gėdą, tačiau konfliktą reikėtų spręsti dalykiškai – kiekvienas vaikų turi papasakoti, kas nutiko. Natūralu, kad tiek vienas, tiek kitas vaikas tą pačią situaciją nupasakos skirtingai. Tėvams geriau net nebandyti ieškoti tiesos – skatinkite vaikus pačius rasti išeitį iš situacijos: paprašykite, kad mažieji patys pasiūlytų konflikto sprendimo būdą, neskubinkite, palikite juos pagalvoti. Pamatai jau padėti: vaikai gavo laiką nurimti ir patys nutars, ką toliau daryti: žaisti kartu ar kiekvienam eiti į savo kampą.

Jei mažųjų emocijos tik stiprėja, vaikus atskirkite ir duokite laiko jiems nurimti, jei reikia, būkite šalia, bet į konflikto sprendimą nesivelkite, nepalaikykite nė vieno iš jų. Kol abu visiškai nenurimo, nepradėkite aiškintis situacijos – nėra prasmės, nes stiprių emocijų apimtas vaikas neklausys, ką jam sakote. Aiškinti, kas ir dėl ko nutiko, vaikai turėtų ramiai ir paeiliui – tai svarbiausia socialinių santykių taisyklė, kurią privalo išlavinti tėvai namuose.

– Didžiausios tėvų klaidos, kurias jie daro auklėdami vaikus?

– Ne klaidos, tinkamesnis terminas – žmogiškos reakcijos, kurios turi įtakos vaiko raidai ir socialiniams santykiams. Kaip jau minėjau, tai brolio ir sesers lyginimas – jis skatina pavydą, priešiškumą ir konkurenciją, situacijos kaltininko ieškojimas didina nesantaiką tarp vaikų. Besipešantiems vaikams dažnai nėra labai svarbu, kuris laimės ar kurio bus teisybė, o štai faktas, kad užstosite vieną arba kitą, tikrai neliks nepastebėtas. Vaikai dažnai ieško užtarėjų – bėga pas mamą, prisiglaudžia prie tėčio, neretai anūkus puola ginti juos mylintys seneliai – kiekvienas jų turi savą numylėtinį. Atbėgusį pasiskųsti mažylį visuomet reikia atidžiai išklausyti, ignoruoti nevalia, o štai palaikyti nederėtų – tokia suaugusiųjų pozicija tik dar labai sukiršins vaikus. Jei tėvams svarbu ugdyti brolių ir seserų bendrumo jausmą, jie turėtų pasiteirauti: "O kaip tu prisidėjai, už ką esi atsakingas, kad taip nutiko?"

Moralizavimas taip pat nėra labai vertinga reakcija: neišsiaiškinę, nesupratę, kas nutiko, dėl ko visas šis šurmulys kilo, suaugusieji paprastai pirma puola juos gėdinti ir mokyti – taip demonstruoja savo nusivylimą vaikais ar vaiku. Bet gal šios situacijos priežastis labai paprasta: kažkas blogai, gal jų poreikiai nepatenkinti? Tėvai turėtų įsiklausyti į vaiko jausmus ir jokiu būdu jo neguosti sakydami "tu vyresnis, nusileis" arba "pakentėk, viskas praeis". Tokia reakcija tampa vaikų lyginimu, t.y. vėlgi skatina jų tarpusavio konkurenciją.

Suaugusieji linkę akcentuoti nesutarimus tarp brolių ir seserų, sureikšminti tai, ką mato bloga. Bet kasdieniuose vaikų santykiuose apstu ir daug gražių dalykų, mielų akimirkų! Kodėl gi jų nepastebite? Praeidami pro šalį pasidžiaukite: "Kaip draugiškai žaidžiate – matyti, kad jums gera kartu", "Šaunuoliai, jums pavyko susitarti!" Kuo dažniau pozityvių žodžių girdės mažieji, tuo elgsis ir bendraus gražiau.

Kažin ar verta vaikus tikinti, kad juos, ypač jei mažųjų ne du, o daugiau, mylite vienodai – ar tikrai tai įmanoma? Protingiau būtų kiekvienam jų pasakyti, už ką jį mylite: vieną – už linksmą būdą, kitą – už nuoširdumą, trečia – už mandagumą... Išgryninus šiuos dalykus tiek patys tėvai, tiek vaikai jausis geriau, tvirčiau.

– Daugelio pedagogų manymu, nesutarimai vaikams – ideali laboratorija, kurioje išbandoma, kaip gintis, kovoti už savo teises, ieškoti kompromisų ir susitarti.

– Šeima vaikams – vieta, kurioje augdami jie mokosi savikontrolės ir bendradarbiavimo, pykčio ir pavydo valdymo, pagarbos kitų privatumui. Tai, kad jie ginčijasi, nesutaria, nėra blogas ir netoleruotinas elgesys – taip jie mokosi gyventi.

– Ar konfliktiški santykiai vaikystėje turi įtakos tolesniam seserų ir brolių gyvenimui?

– Viskas labai priklauso nuo to, ko vaikas išmoksta iš įvairių situacijų, patirtų su broliu ar seserimi, kokie jausmai lieka, kokie įsitikinimai įsitvirtina. Jei tėvai palaikys abu vaikus ir šie augs vienas kitam artimi, draugaus, jaus meilę, tai vaikystėje buvusi konkurencija, konfliktai vėliau jų gyvenime neigiamos įtakos neturės. Tačiau jei vienas iš vaikų bus nuolat žeminamas, natūralu, kad nuoskaudas, nusivylimą pamiršti jam bus sunku. Sulaukus vyresnio amžiaus šie neigiami išgyvenimai atsilieps tiek tolimesniems tarpusavio santykiams su broliu ar seserimi, tiek su kitais žmonėmis.

Mokslininkų tyrimai: pagrindinė vaikų pykčių priežastis – žaislai

• Ilinojaus (JAV) universiteto mokslininkai pabandė priversti brolius ir seseris geriau elgtis vieni su kitais. Tyrimais nustatyta, kad 3–7 metų vaikai pykstasi vidutiniškai 3,5 karto per valandą ir tik vienas iš aštuonių konfliktų baigiasi abipusiu susitarimu. Likusiais atvejais broliai ir seserys tiesiog išsiskiria, dažniausia po to, kai vyresnysis patenkina savo savimeilę ar interesus.

• Britų ir amerikiečių mokslininkai nustatė pagrindines brolių ir seserų pykimosi priežastis: prisirišimas prie tėvų buvo paskutinėje vietoje, o pati dažniausia vaikiškų pykčių ir ginčų priežastis – žaislai. Beveik 80 proc. vyresnių ir 75 proc. jaunesnių vaikų nurodė, kad jų pykčio priežastis buvo dalijimasis arba kova dėl vienam iš vaikų priklausančio daikto. Net 39 proc. vaikų nurodė, kad jų peštynės buvo tiesiog peštynės.

• JAV mokslininkai teigia, kad galima numatyti, kokie bus santykiai tarp vaikų dar iki naujojo šeimos nario gimimo. Pagrindinis veiksnys – vyresnio vaiko bendravimas su savo geriausiu draugu: jei šie santykiai gražūs, darnūs, tai vyresnėlis gebės šauniai sutarti ir su savo broliais ar seserimis. Tyrimai rodo, kad vyresni vaikai mokosi bendrauti žaisdami su draugais, o paskui savo įgūdžius perduoda broliams ir seserims.