- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Anksčiau pati gana daug šaukdavau ant savo dukrų norėdama, kad jos suprastų, ką noriu pasakyti. Šaukiau, nes erzino, kad manęs negirdi, kad nesielgia taip, kaip aš norėčiau. Šaukiau, nes neturėjau energijos“, – prisipažįsta lektorė, konsultantė Eglė Kislovski, nutarusi pati ieškoti išeičių ir padėti kitoms mamoms.
Ieškančioms atsakymų
Mintis sukurti intesyvų kursą „Prašau, mama, nešauk“ E. Kislovski gimė pabaigus psichologijos ir humanistinės pedagogikos studijas žinomos lektorės ir psichologės Marinos Targakovos Kazachstane įkurtame Taikomųjų dvasinių technologijų institute, kuriame yra panašus kursas „Mama, nešauk“.
„Supratusi, kad aš – mama, kuri šaukia, labai stengiausi keistis ir spręsti šią problemą – daug mokiausi ir taikiau žinias kasdienybėje. Dabar mano pirmagimėms dvynukėms jau keturiolika metų ir, nustojus šaukti, santykiai su vaikais tapo visiškai kitokie – reikšmingai geresni“, – šypsosi Eglė.
Kurso „Prašau, mama, nešauk“ kūrėja Eglė daug mokėsi, baigė gausybę skirtingų kursų, mokyklų, keliaudama po pasaulį, išklausė daugybę paskaitų ir seminarų. Kazachstane atradusi mamoms skirtus kursus „Išmintinga mama“ ji suprato, kad to mamoms iš tikrųjų labai reikia.
„Mamos linkusios burtis ir ieškoti atsakymų, padėsiančių joms būti geresnėmis savo vaikams. Tačiau jeigu mamai nuolat trūksta energijos, jeigu ji gyvenime rinkosi netinkamus dalykus, yra pernelyg kontroliuojanti ir mano, kad viską žino geriausiai, jeigu ji neišgyveno, neišjautė savo vaikystės scenarijų ir patirčių, nekuria darnių santykių su vyru, labai tikėtina, kad ji bus nerami, nes turės pernelyg daug kuo pasirūpinti. Na, o kiekviena mama žino, kad vaikai reikalauja tikrai daug mūsų dėmesio. Todėl ir nusprendžiau organizuoti kursą, kuris padėtų mamoms gauti reikiamų žinių ir suprasti svarbių dalykų, padėsiančių kurti visai kitokį santykį iš pradžių su savimi, o tada neišvengiamai – ir su savo vaikais“, – dalijasi E. Kislovski.
Supykę tėvai reikalauja pagarbos ir nesupranta, kaip vaikai drįsta jų neklausyti. Visa tai nekuria jokio santykio.
Eglė pasakoja, kad, dirbdamos su savimi, stebėdamos save, mamos gali gilinti santykius su savo vaikais – kurti nuoširdų, šiltą ryšį. Tokia motinystė, kai netrūksta svarbių žinių, neabejotinai dovanoja ir daugiau džiaugsmo.
Kodėl mamos šaukia?
Pasak Eglės, dažna šaukimo priežastis – mamos energijos trūkumas: ji dirba, rūpinasi daugybe dalykų ir dėl to yra išsiblaškiusi.
„Jeigu mama turi ne tik rūpintis vaiku, bet ir finansiškai išlaikyti šeimą, tai kelia itin didelę įtampą. Jeigu vaikas tiesiog nori dėmesio, pervargusiai mamai gali atrodyti, kad jis lipa ant galvos ir neleidžia pailsėti, todėl ji rėkia, pyksta“, – pasakoja kurso „Prašau, mama, nešauk“ sumanytoja.
Jos teigimu, dar viena dažna šaukimo priežastis – noras, kad vaikai mūsų klausytų, kad jie darytų tai, ką jiems sakome. „Norime viską kontroliuoti, nes manome žinančios geriausiai, todėl vaikui keliame didelių lūkesčių. Mamos sako: „Šimtą kartų kartoju, o jie negirdi, išgirsta tik tada, kai pradedu rėkti.“ Šaukiama tam, kad vaikas greičiau padarytų tai, ką jos nori. Mamos taip pat šaukia todėl, kad joms taip tiesiog natūraliai išeina, o tai vyksta dėl jų vaikystėje patirtų scenarijų ir matyto jų tėvų elgesio. Dažnai šaukimas tampa toks įprastas, kad jo nebepastebima, net nesuvokiama, kad šaukiama“, – pastebi E. Kislovski.
Eglė Kislovski. Asmeninio arch.nuotr.
Eglė priduria, kad šaukiama ir dėl jaučiamo nepasitenkinimo aplinka ir, apskritai, mus supančiu pasauliu. Nors tai, atrodytų, visiškai nesusiję su vaiku, jis tampa dirgikliu, tarsi suteikiančiu galimybę išsirėkti, paleisti emocijas.
Keistis, kol nevėlu
E. Kislovski teigimu, vaikai mokosi stebėdami mus, jie seka mūsų pavyzdžiu. Kol jie maži, ypač iki penkerių metų amžiaus, mokosi visko iš aplinkos. Taip jie tarsi sugeria vaikystėje matytus scenarijus, kurie labai akivaizdžiai matyti paauglystėje ir dar vėlesniu gyvenimo laikotarpiu.
„Dažnai girdime tėvus skundžiantis, kad sunku susikalbėti su paaugliais, todėl tėvai ir šaukia. Tačiau tai rezultatas to, ką vaikai matė ir patyrė ankstyvoje vaikystėje. Supykę tėvai reikalauja pagarbos ir nesupranta, kaip vaikai drįsta jų neklausyti. Visa tai nekuria jokio santykio. Taip auga asmenybės, kurios, atėjus laikui, taip pat žalingai augins ir savo vaikus. Tai tarsi užburtas ratas, kai nuolat ieškoma laimės ten, kur jos neįmanoma rasti. Kokius vaikus mes auginame? Ką norime užauginti? Juk kiekvienas svajojame apie nuostabius, tobulus vaikus, tiesa? Vis dėlto rezultatas dažnai nebūna toks, kokio trokštame. Todėl svarbu mokytis ir keistis, kol dar nevėlu“, – dalijasi Eglė.
„Kiekviena mama savyje turi didžiulės vidinės jėgos ir energijos. Šią jėgą galima išreikšti šaukimu arba meile. Mamos renkasi pačios. Ką jų pasirinkimas lems, jos pamatys, kai vaikas taps paaugliu, vėliau – brandžiu žmogumi. Tai, kaip mes elgiamės su savo vaikais dabar, lemia visą jų gyvenimą. Kiekvienas vėliau pamatysime, ką sukūrėme. Šios žinios – itin svarbus pagrindas, leisiantis kurti tai, kas gražu ir prasminga“, – tikina E. Kislovski.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...