- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pacientai gana dažnai užsiima ligos simptomų paieška internete, į gydytojo kabinetą atvyksta su jau „nustatyta“ diagnoze ir patarimais gydytojui, kaip juos gydyti, sako LRT.lt kalbintos šeimos gydytojos. Tačiau, pasak pašnekovių, dažniausiai diagnozės nepasitvirtina, tik sukeliamas bereikalingas stresas sau ir gydytojams.
„Manau, kad mėginimai internete ieškoti savo ligos simptomų atneša tikrai daugiau žalos nei naudos. Pacientas nesugeba įvertinti simptomų, jis pritaiko sau viską iš eilės, o medicina yra menas ir mokslas – simptomus reikia interpretuoti.
Žmogus turi būti gydytojas ar bent turėti medicininį išsilavinimą, kad galėtų tinkamai įvertinti simptomus“, – tikina sostinės Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė.
Jai antrina ir klinikos „Medica“ šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė, tačiau ji pažymi, kad kartais simptomų paieška gali išeiti į naudą.
„Simptomų ieškojimas ir bandymas nusistatyti sau pačiam ligą – nieko gero. Juk kiekvienas pats sau netaisome automobilių, atsisakę pedagogų nemokome vaikų namuose: tai patikime profesionalams, savo srities specialistams.
Tačiau yra atvejų, kai naudinga pasidomėti sveikata, profilaktika ir sveikatos priežiūros ypatumais. Net ir šiais laikais būna taip, kad 10 metų nesilankiusi ginekologo kabinete, ateina moteris, kai jau blogai jaučiasi ir pati sau yra nusistačiusi 15 diagnozių. Tokiu atveju būtų naudinga, kad pasiskaitęs žmogus nedelstų ir apsilankytų gydytojo kabinete“, – kalba N. Vaicekauskienė.
Savos diagnozės pasitvirtina retai
Šeimos gydytojos N. Vaicekauskienės teigimu, žmonės labai dažnai užsuka į gydytojo kabinetą, paieškos svetainėse su visais įmanomais raktažodžiais jau suradę savo ligą ir pasiruošę pasakyti, nuo ko juos gydyti.
„Taip pat ateina ir žmonių, kurie prašo, kad jiems būtų atlikti visi įmanomi, taip pat ir visų onkologinių ligų, tyrimai. Jie nori įsitikinti, kad neserga viena ar kita liga“, – patirtimi dalijasi N. Vaicekauskienė.
Anot D. Makaravičienės, dažniau sau diagnozes nusistato jaunesni žmonės. Paklausti, kaip nustatė sau ligą, jie atsako informacijos apie simptomus radę internete.
„Pasijuokiame, o tada jiems įrodau, kad taip, kaip jie patys diagnozavo, nėra. Dažniausiai pačių nustatytos diagnozės nepasitvirtina“, – tikina D. Makaravičienė.
N. Vaicekauskienės praktikoje dažniausiai pasitaiko ūmines peršalimo ligas sau diagnozavusių asmenų, mažiau ateina nusistačiusių retesnes ligas: jų simptomų mozaiką sudėlioti sudėtingiau.
Tuo metu D. Makaravičienė sako, kad peršalimo diagnozavimas patiems sau yra geriausia, ką galima padaryti; blogiau, kai diagnozuojamos kitos ligos.
„Jei tik peršalimą sau žmonės diagnozuotų, nebūtų taip baisu. Tačiau jie ir kardiologines ligas sau diagnozuoja, pasiskaitę apie simptomus internete. Kyla daug problemų, kai aš ar kardiologas pasako, kad jie neserga jų pačių diagnozuota liga. Tada žmonės pyksta, sako, kad gydytojai nieko neišmano, nes juk simptomas yra tikrai toks, kaip aprašytas internete.
Jei žmogui kažkas blogai, pirmiausiai jis turi eiti pas šeimos gydytoją. Tam šeimos gydytojas ir yra, kad nuspręstų, kokia liga gali kamuoti, į kokį specialistą dėl jos diagnozės ir gydymo reikėtų kreiptis“, – tvirtina D. Makaravičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai primena: plaukite rankas
Karštis, vaisiai, uogos, daržovės, neplautos rankos, aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas. Šis birželis, pasak infekcines ligas gydančių medikų, beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų. ...
-
Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Kainyne esančių vaistų skaičius nuolat svyruoja, atsiranda naujų kompensuojamų vaistų, kai ...
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima9
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti6
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę2
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...