- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažėja nekilnojamojo turto sandorių. Pernai sudaryta penktadaliu mažiau pirkimo-pardavimo sandorių, nei 2021-aisiais. Ką reiškia nekilnojamojo turto sandorių sumažėjimas? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su nekilnojamojo turto ekspertu Arnoldu Antanavičiumi.
– Galbūt yra vilties, kad sumažės nekilnojamojo turto kainos?
– Tos viltys iš savęs turi galimybę išsipildyti. Jeigu žmonės masiškai pradės tuo tikėti, yra galimybė, kad savaime išsipildančios viltys gali patapti realybe. Bet, iš kitos pusės, turime kitokią realybę – aukšta infliacija, pakankamai didelės gyventojų santaupos arba pajamos indėliuose, noras skolintis bei bankų noras skolinti – visas šis kokteilis lemia, kad vieni gali norėti kainų mažėjimo, bet yra rinkos dalyviai. Apie 90 proc. savininkų Lietuvoje nenori, kad jų būstas pigtų.
– Tačiau pirkimo-pardavimo sandorių mažėja. Galbūt didžioji gyventojų dalis, kurie norėjo įsigyti, jau tai padarė ir statosi būstus, o pirkėjų sumažėjo?
– Matome cikliškumą. Dalis investuotojų, kurie pirko penktą ar dešimtą būstą tikėdamiesi, kad kils kainos ir tai bus lengvas uždarbis, dabar gal kažkiek ir atsitraukė, ir patys mato, kad perspektyvos nėra tokios šviesios ir džiuginančios, galbūt pasižiūri kitų alternatyvų. Tai, kad šiuo metu yra galimybė pasiderėti, gauti palankesnę kainą, išsiderėti nuolaidą. Ar tai reiškia, kad matysime kainų kritimą, kurio galbūt kažkas tikisi, kaip kokiais 2009 metais, aš abejočiau. 2009 metais esminis momentas buvo bankai, kurie uždarė paskolų kranelius ir žmonės nebegalėjo gauti paskolų. Dabar kol kas matome rekordines paskolų išdavimo apimtis, pinigų kiekis didėja ir tai neišvengiamai daro pinigų nuvertėjimo aplinkybes. Būstas yra vienas būdų apsaugoti pinigus. Viskas infliuoja, kartu ir nekilnojamojo turto kainos. Šie metai gali būti permainingi, su kainų pakrypimais į viršų ir į apačią, bet kažkokio svajonių kainų kritimo būsimiems pirmojo būsto pirkėjams nesiryžčiau žadėti.
– Gal ta situacija tokia, kad sandoriai sustoja, nes vieni laukia, kada kainos stabilizuosis, o kiti laukia kainų sumažėjimo? Kai abi pusės laukia, tai viskas ir stovi?
– Nėra taip, kad stovi. Yra reikšmingas sulėtėjimas – penktadaliu lyginant su 2021 metais. Laukimas buvo 2022 metų pabaigoje, rudenį ir žiemą, kai matėme daug neigiamų žinučių, kad laukia labai brangus šildymo sezonas, neaišku, kiek žmonėms liks pinigų pragyvenimui, jog palūkanos kyla. Buvo daug baimių. Į šiuos metus įžengėme su labiau pozityviais dalykais. Ir palūkanos taip stipriai nebekils, šildymo kaštai sureguliuoti, elektra biržoje kaip ir pinga. Tad visos problemos, kurios praeitais metais atrodė gąsdinančios ir stabdė nekilnojamojo turto rinką, dabar kaip tik matau, kad jos blėsta ir šiais metais pavasarį galime pamatyti įvairių staigmenų, kad nekilnojamojo turto rinka vėl šuoliuoja į viršų. Visko gali nutikti. Daug kas priklauso ir nuo geopolitinės situacijos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gyventojų apklausa parodė, kad sumenko ir gyventojų lūkesčiai. Gal galima tikėtis, kad su visuomenės nuomone ir kainos mažės?
– Visuomenės nuomonė turi nemažą įtaką ir nuo jos labai daug kas priklauso. Jeigu žmonės lauks ir nepirks, pardavėjams prasidės įtemptesni laikai, tai gali prasidėti tam tikras nuolaidų sezonas. Iš praktikos tenka pastebėti, kai kai sąlygos tampa šiek tiek palankesnės pirkėjams, įprastai pirkėjai nėra linkę ilgai laukti. Jie, pamatę savo svajonių būstą arba patinkantį variantą, yra linkę nusipirkti, kol kažkas kitas nenupirko. Tas psichologinis žaidimas įprastai neleidžia ilgai laukti ilgo kainų kritimo. Automatiškai užsidaro ir galimybės, kad kainos smarkiai nukris ir žmonės galės pigiai apsipirkti.
– Kam artėjantys metai ar pusmetis yra patogesnis – parduodantiems ar ieškantiems nusipirkti?
– Kol kas artimiausi keli mėnesiai vienareikšmiškai, atrodo, yra pirkėjų mėnesiai. Jiems tikrai bus daugiau galimybių ir susirasti labiau patinkantį būstą, iš išsiderėti geresnes sąlygas, tinkamai ir nedarant klaidų susižiūrėti savo galimybes nueinant į bankus. Manau, kad pirkėjai dabar gali drąsiau ir ramiau susirasti savo svajonių būstą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai „Instagram“: tik populiarūs vaizdo įrašai pasižymės aukštesne vaizdo kokybe
Socialinių tinklų platformoje „Instagram“ – pokyčiai. Nuo šiol socialiniame tinkle aukštesne vaizdo kokybe pasižymės tik populiarumo sulaukę vaizdo įrašai, rašoma pranešime žiniasklaidai. ...
-
ESO: užsitęsus smarkiam vėjui, daliai vartotojų elektros tiekimas nutrūko ir pirmadienį
Nors savaitgalį dėl audros nutrūkęs elektros tiekimas vartotojams buvo atstatytas, pirmadienį dėl nerimstančio vėjo jis nutrūko dar 700 namų ūkių. Savo ruožtu „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad šiai daliai gyve...
-
Teks priprasti prie lietuviškų atlyginimų: ką dirbs vokiečių brigados šeimų nariai?17
Užimtumo tarnyba ragina įmones siūlyti darbą Vokietijos brigados karių žmonoms ir kitiems šeimos nariams, persikelsiantiems į Lietuvą. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad iš 5 tūkst. vokiečių karių, maždaug trečdalis...
-
Ministerija: palūkanų kompensacijos ūkininkams bus mokamos kas mėnesį
Palūkanų kompensacijos ūkininkams nuo lapkričio 1 dienos išmokamos kas mėnesį, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus taikoma daugiau darbuotojų
Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus taikoma daugiau darbuotojų, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Pradėta platinti antroji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti antroji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...
-
T. Povilauskas: šis ES sprendimas brangins kiniškus automobilius Europoje1
Europos Sąjungai (ES) galutinai pritarus papildomiems muitams Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, Lietuvos ekspertai ir verslo atstovai sako, kad dėl to Lietuvoje ir Europoje sulėtės šių transporto priemonių pigimas. ...
-
LEA: brango tik benzinas ir gamtinės dujos
Praėjusią savaitę Lietuvoje brango tik benzinas ir gamtinės dujos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skaičiuojama, kad Brent nafta per savaitę atpigo 3,7 proc., biokuro kainos mažėjo 0,2 proc., dyzelino – 0,4 proc., o benzinas ...