- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje posėdžiaujantys Baltijos Asamblėjos (BA) atstovai spręs, ar prašyti Lenkijos sparčiau atnaujinti geležinkelio ruožus prie sienos su Lietuva. Taip norima efektyvesnio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Kai kurie Lietuvos parlamentarai siūlo šį klausimą kelti „Višegrado formate“
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetui pasiūlė priimti rezoliuciją ir kreiptis į Lenkijos parlamentą.
„Manau, būtų vertinga“, - penktadienį Vilniuje komiteto nariams sakė A.Šliupas. BNS jis teigė, kad galima prašyti lenkų skirti didesnį prioritetą geležinkelio rekonstrukcijai Lietuvos kryptimi.
„Reikėtų šitoje vietoje labai aiškiai išsiaiškinti, kokia yra net ilgalaikė perspektyva lenkų planuose dėl greičio standartų, kad visi surastume kompromisinį variantą, kad visi statytume arba rekonstruotume geležinkelį pagal vienodus parametrus. Jeigu mes kalbame apie „Rail Baltica“, kuri yra susijusi mūsų jungtimi į Vakarų Europą, jeigu Lenkijos dalis nebus renovuota, mes prarandame efektyvią jungtį“, - tvirtino viceministras.
A.Šliupas mano, kad Lenkijai pasienis su Lietuva nėra prioritetinis, nes šis regionas nėra ekonomiškai stiprus: „Jiems (Lenkijai - BNS) pagrindiniai prioritetai yra tuose regionuose, kur yra didžiausias ekonominis potencialas ir poreikiai, todėl mūsų noras yra, kad mūsų pozicija jų prioritetuose pakiltų aukščiau“.
Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys pasiūlė „Rail Baltica“ projekto klausimą kelti „Vyšegrado formate“.
„Višegradas (Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos grupė - BNS) išeina natūraliai platesnis, nes lenkai Višegrade yra stiprūs ir su Baltijos šalims su Višegradu bendradarbiaujant suteiktų platesnį kontekstą tiems projektams, kurie yra europinio masto, nes „Rail Baltica“ - Lietuvos ryšys su Vakarais, o tas ryšys eina per Višegrado šalis“, - BNS teigė L.Balsys.
Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vežės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų. Tikimasi, kad Europos Komisija finansuos 85 proc. projekto vertės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į elektros ir dujų tinklo atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Lietuvos banko apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...