- Goda Vileikytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių.
„Pripažinus strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui sektoriumi, tikėtina, kad žemės ūkio finansavimas (ypač tiesioginės išmokos) vienodomis sąlygomis Europos Sąjungos mastu taps Lietuvos ypatingu prioritetu“, – rašoma ministerijos parengtame Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte.
Ministerija siūlys atitinkamai keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.
Žemės ūkio ministras Ingas Hofmanas BNS teigė, kad sektoriaus pripažinimas strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui suteiktų didelių privalumų – tai padėtų gauti lengvatų ir specialių išlygų, kurios palengvintų ir paspartintų žemės ūkio vystymąsi.
„Užtikrins tinkamą (elektros – BNS) tiekimą žemės ūkiui prioriteto tvarka, kad pirmiausiai tai turi būti. Taip pat teisėkūriniai dalykai, visa teisė gali būti projektuojama taip, kad žemės ūkiui yra tam tikrų išlygų, prioritetų“, – BNS sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad žemės ūkis vaidina itin svarbų vaidmenį nacionaliniam saugumui. Jo teigimu, karo atveju maistas gali tapti strateginiu ginklu, o užtikrintas jo tiekimas yra esminis žmogaus išgyvenimo poreikis.
„Maistas yra išteklius numeris vienas, o kartais gali būti net ir ginklas numeris vienas, tai mes galim čia turėti tos ginkluotės įvairios ir daug, bet be žmonių ji neveiks“, – sakė I. Hofmanas.
Anot projekto, šį tikslą siekiama pasiekti iki 2026 metų antrojo ketvirčio, o jį pasiekus žemės ir maisto ūkio bendrovėms ir įstaigoms būtų užtikrinamas nepertraukiamas elektros ir dujų tiekimas, kritiniais sutrikimų, nutraukimų ar gedimų atvejais jos prioriteto tvarka gautų būtinų išteklių.
Anot ministerijos, apsirūpinimas maistu yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetų.
„Nepaisant to, net ir atsižvelgiant į susiklosčiusią šių dienų geopolitinę situaciją, Lietuvoje iki šiol žemės ūkio ir maisto ūkio politika nepripažinta viena iš svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų, nors apsirūpinimas maistu ir nenutrūkstamas būtiniausių maisto produktų tiekimas gyventojams krizinėse situacijose yra ne mažiau svarbus kaip ir krašto gynyba“, – teigiama projekte.
Pasak dokumento, Lietuvos apsirūpinimas vaisiais 2023 metais siekė 18 proc., kiauliena – 43 proc., daržovėmis – 63 proc., bulvėmis – 83 proc., paukštiena – 93 proc. Visų kitų produktų aprūpinimas viršijo 100 proc.
Žemės ūkio ir maisto eksportas 2023 metais sudarė 20 proc. viso Lietuvos eksporto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...