- Kristina Paukštytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Brangstantis auksas pirkėjų neatbaidė
Per metus gerokai daugiau nei 60 proc. pabrangęs auksas neišgąsdino šio tauriojo metalo juvelyrinių dirbinių mėgėjų. Parduotuvėse aukso gaminiai ir toliau išlieka itin perkami.
Pasiekė rekordą
Pasak specialistų, įvairūs gaminiai iš aukso visada buvo gana patraukli investavimo priemonė, tačiau žmonės prieš kelerius metus, kol auksas dar nebuvo itin brangus ir neįperkamas, masiškai pirkti jo dirbinių neskubėjo.
Tačiau ši kaina nėra pati aukščiausia – prieš keletą mėnesių aukso kaina buvo pasiekusi visų laikų kainų viršūnę ir kainavo per 1000 JAV dolerių už Trojos unciją.
Specialistai prognozuoja, kad artimiausiu metu šis metalas nepigs, o kaip tik dar pabrangs. Tai žinodami lietuvaičiai ėmė pirkti auksinius gaminius, tikėdamiesi, kad ateityje juos pardavę galės pasipelnyti.
„Iš tiesų auksas gerokai pabrango ir tai labai jaučiama. Taip pat sumažėjo ir gaminių pasiūla. Prieš keletą savaičių auksas buvo gerokai atpigęs – apie 15 proc., tačiau trumpam. Dabar jo kaina vėl sparčiai kyla“, – pasakojo juvelyriniais aukso dirbiniais prekiaujančios parduotuvės „Aukso deivė“ savininkas Kęstutis Sarpalius.
Pabrango beveik dvigubai
Anot pašnekovo, pabrangęs auksas turėjo įtakos ir gaminių kainoms, kurių gramas pabrango apie 15-20 litų. „Prieš pusmetį gramas aukso kainavo apie 70, o šiuo metu nuo 95 iki 130 litų, tačiau pirkėjų tai neatgrasė. Tie, kurie visada mėgo auksą, pirko juvelyrinius dirbinius seniau, perka ir dabar“, – pažymėjo K.Sarpalius.
Verslininkas pabrėžė, kad tie dirbiniai, kurie yra atvežti seniau, parduodami įprasta – žemesne kaina, tačiau gaminiai, atvežami su naujomis siuntomis, yra jau gerokai brangesni.
„Visgi tų likučių, kurių kaina dar yra ženkliai mažesnė, liko nedaug, netrukus jie bus išpirkti, tad lentynose rasis daug brangesni papuošalai“, – pripažino K.Sarpalius.
Anot jo, tikėtina, kad aukso papuošalai parduotuvėse šiemet brangs dar ne sykį. Ekspertai pripažįsta, kad aukso gaminiai brangsta ir dėl kitos priežasties – juvelyrai, įvertinę esamą situaciją ir savo darbą, gerokai pakėlė kuriamų dirbinių įkainius.
Pirkėjų daugėja
Kitos daugiausiai aukso ir sidabro juvelyriniais dirbiniais visoje Lietuvoje prekiaujančios parduotuvės „Aukso centras“ pardavėja Aušra (nepanorusi atskleisti savo pavardės) tikino, kad nors aukso gaminių kaina gerokai pakilo, jų perkamumas nesumažėjo: atvirkščiai jų nuperkama vis daugiau.
„Aukso dirbiniais prekiaujančioje parduotuvėje dirbu gana seniai, todėl esu pastebėjusi, kad papuošalai iš šio metalo populiarūs buvo visada. Visgi pastaruoju metu aiškiai įžvelgiama tendencija, kad auksinių dirbinių nuperkama vis daugiau. Ar tai susiję su aukso brangimu, nežinau“, – teigė Aušra.
Anot jos, daugiausiai perkama, kaip ir įprastai, įvairių grandinėlių ant kaklo, žiedų, auskarų. Rečiau, bet taipogi perkamos ir įvairios auksinės statulėlės.
„Tie, kurie perka pagamintas figūrėles, yra tikri aukso gerbėjai, o kai kuriuos jų drąsiai galiu pavadinti ir kolekcionieriais. Galbūt tokie pirkėjai ir siekia jų įsigyti kiek įmanoma daugiau, nes žino, kad tokių gaminių vertė vis didėja, o brangstant auksui greitai jų įpirkti nebeišgalės“, – sakė Aušra.
Perka vestuvinius žiedus
K.Sarpalius nepastebėjo, kad jo privačioje juvelyrinių dirbinių parduotuvėje apsilankytų kur kas daugiau klientų. Tačiau parduodamų gaminių kiekiu nesiskundžia.
„Žinoma, didžiausi pirkėjų traukos objektai tampa prekybos centrai, kur apsilanko kur kas daugiau žmonių nei miesto centre, todėl ten ir gaminių, tikiu, nuperkama daugiau. Pas mus dažniausiai lankosi seni klientai, o sezono metu dažnai užsuka ir įvairių šalių turistai“, – paminėjo K.Sarpalius.
Verslininko teigimu, šiuo metu daugiausiai nuperkama vestuvinių žiedų, tačiau pirkėjai neignoruoja ir kitų gaminių.
„Kasmet pavasarį ir vasarą vestuvinių žiedų pirkimas suaktyvėja galbūt todėl, kad šiais metų laikais santuokų įvyksta gerokai daugiau nei žiemą. Perka ir kitus juvelyrinius dirbinius: koljė, grandinėles, auskarus“, – tikino pašnekovas.
Klientų antplūdis
Daugelio uostamiestyje veikiančių lombardų darbuotojai patikino, kad sparčiai brangstantis auksas privertė didinti ir užstatomų gaminių įkainius.
„Jei prieš kelerius metus už užstatomo aukso dirbinio gramą sumokėdavome iki 20, dabar jau mokame 40 litų“, – patvirtino vieno lombardo darbuotoja Laura Lauktytė. Pašnekovė pažymėjo, kad lombarde apsilanko kur kas daugiau klientų nei seniau, tačiau to nesieja su aukso brangimu. „Jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio į lombardą ateina vis daugiau žmonių, norinčių užstatyti savo gaminius. Tačiau nemanau, kad jie tai daro dėl to, kad auksas brangsta. Paprasčiausiai žmonės didėjant infliacijai ir brangstant pragyvenimui nebeišgali išgyventi, todėl priversti pinigų prasimanyti visais įmanomais būdais“, – teigė L.Lauktytė. Anot jos, daugiausiai žmonių į lombardus ateina prieš įvairias šventes, kuomet pinigų trūksta labiausiai.
Atneša naujų gaminių
Pašnekovė pripažino, kad daugelis klientų atsiimti užstatytų daiktų nebesugrįžta, todėl lombardas juos perparduoda.
„Pirkti auksinius papuošalus lombarduose labai populiaru. Pastebėjau, kad vis daugiau žmonių ateina jų čia įsigyti galbūt todėl, kad mes juvelyrinius gaminius parduodame beveik perpus pigiau, nei jie kainuoja parduotuvėse“, – paaiškino L.Lauktytė. Pasak jos, dauguma juvelyrinių dirbinių lombarduose yra labai geros kokybės, o kai kurie visiškai nauji, pasitaiko net su nenuplėštomis etiketėmis. „Naujus, dar su nenuimtomis etiketėmis papuošalus dažniausiai atneša moterys, kurios, juos gavusios dovanų, paprasčiausiai nepamėgo“, – įsitikinusi pašnekovė.
Visgi užstatyti gaminiai parduodami ne visuose uostamiesčio lombarduose – kai kuriuose jų klientai, užstatę savo papuošalus, atsiimti jų atvykti gali nors ir po kelerių metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“3
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai1
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Seimas ėmėsi siūlymo naikinti akcizus biodujoms
Seimas antradienį ėmėsi siūlymo, kuris skatintų gaminti daugiau biodujų bei didintų jų vartojimą, joms bei jų daliai energinių produktų mišiniuose netaikant akcizų. ...
-
Tyrimas: dauguma vartotojų nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiomis įmonėmis
Sukčiavimas pasinaudojant įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema. Fintech bendrovės „Adyen“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi i&scar...
-
D. Kreivys: Airijos „N1 Capital“ planuose – 500 MW vandenilio gamybos pajėgumai Lietuvoje4
Airijos atsinaujinančios energetikos projektų vystytoja „N1 Capital“ svarsto investuoti į iki 500 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje, pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. ...