- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augančios šildymo ir elektros kainos kelia nerimą daugeliui gyventojų. Ieškantiems ilgalaikių ir tvarių metodų, kaip sutaupyti šilumos energijos, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad efektyviausias sprendimas yra seno daugiabučio renovacija.
Pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, apšiltinus pastatus stipriai sumažėja šiluminės energijos pralaidumas iš vidaus į išorę, o rekonstravus šilumos punktą, pakeitus šildymo sistemos vamzdyną ir radiatorius, patalpų šildymas tampa efektyvesnis – šildymo sistema reikalauja žymiai mažiau energijos sąnaudų. Būtent dėl šių priežasčių verta rinktis kompleksinę renovaciją, kuri visas problemas išsprendžia vienu kartu.
Kiek šilumos išeina per kiauras sienas?
„Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo ir elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie savo namo modernizaciją. Renovacijos metu kompleksiškai įgyvendinamos energinio efektyvumo didinimo priemonės užtikrina, kad modernizuotų būstų gyventojai moka 50–60 proc. mažesnes sąskaitas nei nerenovuotų daugiabučių“, – sako G.Burbienė.
APVA duomenimis, pro nesandarias senų daugiabučių struktūras gali išeiti itin daug šilumos. Pavyzdžiui, apšiltinus pastato sienas sutaupoma apie 38 proc. šiluminės energijos, o stogą – 11 proc. Pakeitus viso daugiabučio langus ir įstiklinus balkonus viduje sulaikoma dar 30 proc. šilumos.
Renovaciją pradėję anksčiau – laimi
Elektrėnų savivaldybės gyventojas Rimantas pasakoja, kad nors jo gyvenamasis daugiabutis netrukus bus pradėtas modernizuoti, gailisi, kad to nepadarė anksčiau. Daugiabutis šildomas dujomis, tad kiek reikės mokėti už šilumą, greitai išeinančią per plonas sienas, dar neaišku.
„Tie, kurie pradėjo renovaciją anksčiau, mokėjo pigiau. Dabar namo modernizacija mums kainuos brangiau ir kuo ilgiau dels kiti gyventojai, tuo jie mokės daugiau. Praėjusiais metais už šildymą mokėjome 70–80 eurų per mėnesį, tada supratome, kad daugiau laukti nebegalime ir reikia greičiau pradėti namo renovaciją“, – pasakoja Rimantas.
Gyventojai, spėję savo daugiabučius renovuoti anksčiau, džiaugiasi. Pavyzdžiui, Elektrėnuose renovuotame daugiabutyje gyvenantis Algis sako, kad dabar bute ne tik komfortiškesnė temperatūra, bet ir šildymą gali reguliuoti patys. Jei kambaryje niekas negyvena, temperatūrą jie gali sumažinti, taip dar labiau sutaupydami.
Renovacija – visų gyventojų reikalas
Išlaidas už brangstančią elektrą turi padengti gyventojai, todėl iš jų tikimasi iniciatyvos tvarkyti nerenovuotus pastatus. Jeigu buto kv. m šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, specialistai rekomenduoja rimtai apsvarstyti daugiabučio modernizacijos galimybę.
Pastate sunaudojama šiluma paskirstoma visiems butų savininkams, todėl įsirengti sandarias laiptinių duris, hermetizuoti ir apšiltinti galines sienas ir rūsius, sutvarkyti kiaurą stogą, pakeisti visus pastato langus ir vienodai kokybiškai įstiklinti balkonus turėtų būti bendras interesas.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba tel. 8 614 99 699.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Žiniasklaida: bus nagrinėjamas vienas pirmųjų ministro Povilo Poderskio sprendimų4
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga1
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų3
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...