- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, kovo 4–10 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc. iki 75,4 euro už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, Estijoje – 75,6 euro, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę fiksavome rekordinę saulės generaciją. Kovo 6 dieną 12 val. saulės jėgainės preliminariai gamino apie 604 MW ir pagerino praėjusių metų liepos rekordą. Jau po penkių dienų, kovo 11 dieną, šis rekordas buvo dar kartą pagerintas ir pasiekė 606 MW,“ – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Anot jos, artimiausiais mėnesiais prognozuojami dažnesni nauji saulės generacijos rekordai dėl palankių meteorologinių sąlygų ir nuolat augančios instaliuotos saulės jėgainių galios.
A. Krasauskienės teigimu, elektros kainą lemia ne tik gamyba šalies viduje, bet ir situacija visame regione.
Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 1 proc. iki 234 GWh, vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies suvartojimo.
„Suomijoje savaitės kaina augo dvigubai ir siekė 84,5 euro. Tai turėjo didelę įtaką elektros kainų augimui visose Šiaurės Europos prekybos zonose. Pastaruoju metu Suomijoje dėl planinio remonto yra neprieinamas didžiausias šalies branduolinis reaktorius – Olkiluoto 3 (1,6 GW). Taip pat Suomijoje fiksuojama žema atsinaujinančių išteklių gamyba“, – sakė A. Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 1 proc. iki 234 GWh, vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 132 GWh elektros – 10 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba išliko stabili – apie 60 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 9 proc. iki 27 GWh, prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo 39 proc. mažiau – 10 GWh. Saulės elektrinių gamyba išaugo daugiau nei 4 kartus iki 22 GWh.
Vėjo jėgainės pagamino 45 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės 16 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.
Nurodoma, kad 56 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis išaugo 4 proc. iki 173 GWh. 63 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. – iš Latvijos, 25 proc. – per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 proc. iki 25 GWh, 56 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 44 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių1
Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2
Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys41
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimus
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...
-
LIPFA: kad būtų užtikrinta ori senatvė, pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko (LB) siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, tarp jų darbdavių įsitraukimui ir geresniam gyventojų informavimui. Tačiau asociacija nepritaria valstybės paskato...
-
Leontjeva: lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai6
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visas tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos poky...
-
Atskleidė, kurio miesto gyventojai sausį brangiausiai mokės už šildymą
Šilumos kainas per mėnesį padidino 33 šilumos tiekimo įmonės. Palyginti su gruodžiu, sausį šiluma labiausiai brango Panevėžio rajono gyventojams. Jos kaina šoktelėjo 12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...