- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričio mėnesį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didmeninė elektros kaina buvo 20 proc. didesnė nei spalį ir siekė vidutiniškai 105,20 Eur/MWh, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nurodoma, kad valandinės elektros kainos lapkritį Baltijos šalyse svyravo nuo 3,06 Eur/MWh iki 777,18 Eur/MWh.
„Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Be to, elektros kainos augimą lėmė ir kritusi gamyba vėjo bei saulės jėgainėse: pagamintos vėjo energijos kiekis sumažėjo 43 proc. nuo ankstesnio mėnesio, o saulės energijos – 60 proc. Nors gamyba hidroelektrinėse didėjo 135 proc., palyginti su spalio mėnesiu, vertinant absoliučiais skaičiais, ji buvo nepajėgi kompensuoti kitų atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sumažėjimą“, – pranešime cituojamas energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė nepriklausomi elektros tiekėjai, lapkritį išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 20,9 ct/kWh, fiksuojant ją 7 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina lapkritį didėjo 2,8 karto ir vidutiniškai siekė 74,58 Eur/MWh.
Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas.
Pasak M. Gigos, kainų augimą „Nord Pool“ regione lapkritį taip pat daugiausiai lėmė oro sąlygos. Temperatūra Šiaurės šalyse buvo žemesnė nei norma, todėl energijos sąnaudos didėjo 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Kritulių kiekis Šiaurės šalyse praėjusiį mėnesį sumažėjo ir nukrito žemiau normos, o tai darė neigiamą įtaką hidrorezervuarų pripildymo lygiui – jis sumažėjo iki 4 proc. žemiau normos. Be to, sumažėjo ir vėjo jėgainėse pagamintos energijos kiekis – 11 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu.
Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas
Lapkričio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2428 GWh, o tai yra 6 proc. daugiau nei spalį ir tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje ir Latvijoje elektros vartojimas buvo 6 proc. didesnis nei 2022 m. lapkritį – atitinkamai 1073 GWh ir 586 GWh. Tuo metu Estijoje elektros energijos paklausa buvo 770 GWh, arba 7 proc. didesnė nei šiuo laikotarpiu pernai.
Baltijos šalyse bendras suvartotas elektros kiekis lapkritį buvo 1320 GWh, o tai yra 7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 30 proc. ir siekė 445 GWh. Latvijoje gamyba augo 82 proc. iki 478 GWh, palyginti su spalio mėnesiu. Estijoje buvo pagaminta 397 GWh elektros, o tai yra 20 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 41 proc., Latvijoje – 82 proc., Estijoje – 52 proc., rašoma išplatintame pranešime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių1
Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2
Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys41
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimus
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...
-
LIPFA: kad būtų užtikrinta ori senatvė, pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko (LB) siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, tarp jų darbdavių įsitraukimui ir geresniam gyventojų informavimui. Tačiau asociacija nepritaria valstybės paskato...
-
Leontjeva: lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai6
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visas tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos poky...
-
Atskleidė, kurio miesto gyventojai sausį brangiausiai mokės už šildymą
Šilumos kainas per mėnesį padidino 33 šilumos tiekimo įmonės. Palyginti su gruodžiu, sausį šiluma labiausiai brango Panevėžio rajono gyventojams. Jos kaina šoktelėjo 12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...