- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet Lietuvoje garsiai nuskambėjo sukčiavimo atvejai, kai tariamai banko vardu šalies gyventojams buvo siunčiamos trumposios žinutės su nuoroda į suklastotą interneto banko prisijungimo puslapį. Kadangi sukčių žinutė buvo atvaizduojama anksčiau iš banko gautų žinučių sraute, kai kuriuos gyventojus tai suklaidino.
Suvedę prisijungimo duomenis ir PIN kodais patvirtinę sukčių inicijuotas operacijas, dalis iš jų neteko pinigų. SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola įspėja, kad tokių vadinamąja socialine inžinerija paremtų atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo duomenis, ateityje tik daugės.
Sukčiavimo bandymų skaičius nuolat auga, o sukčių naudojamos schemos tampa įvairesnės ir efektyvesnės. Palyginti su įprastomis vagystėmis, rizika įkliūti sukčiaujant elektroniniais kanalais yra daug mažesnė.
„Modernių technologijų ir interneto laikai sukčiavimu besiverčiantiems asmenims yra labai palankūs. Per labai trumpą laiką ir nepatirdami beveik jokių išlaidų sukčiai gali išsiųsti tūkstančius kenkėjiškų el. laiškų ir suklastotų trumpųjų žinučių. Skambučiai telefonu užtrunka kiek ilgiau, tačiau net ir viena užkibusi auka atperka sugaištą laiką, todėl šis sukčiavimo metodas tebėra populiarus“, – pastebi A. Šapola.
Pašnekovas įvardija dar vieną šiuo metu sparčiai populiarėjančią sukčiavimo schemą – sukčiai skambina atsitiktiniais numeriais ir atsiliepusiems gyventojams siūlo itin palankias investavimo galimybes. Dažniausiai skambintojai būna rusakalbiai, prisistatantys investavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovais.
„Patikėję lengvo uždarbio galimybe žmonės atiduoda ne tik santaupas, bet ir skolintus pinigus, todėl išviliotos sumos būna labai didelės. Kalbame ne apie tūkstančius, bet dešimtis tūkstančių eurų. Deja, bet tokiais atvejais dažnai nepadeda net ir bandymai įspėti, nes asmuo tiesiog atsisako tikėti, kad yra apgaudinėjimas, ir prašo netrukdyti pasinaudoti pasitaikiusia proga uždirbti“, – pasakoja A. Šapola.
Situacija Lietuvoje prieš penkerius metus, pasak eksperto, buvo geresnė, nes sukčiavimo bandymų buvo mažiau, dabar jų sparčiai daugėja.
„Daugelis mūsų dabar yra bet kam lengvai pasiekiami, apie mus yra labai daug viešai prieinamos informacijos, kurią sukčiai panaudoja personalizuodami atakas. Taip jie išvilioja pinigus iš internete antrosios pusės ieškančių asmenų ar, apsimetę potencialiais darbdaviais, specializuotuose socialiniuose tinkluose susiranda aukų. Be to, sukčiai tyčia labai dažnai skubina auką kuo greičiau imtis veiksmų, nes skubantis, susijaudinęs žmogus lengviau pasiduoda emocijoms ir nustoja racionaliai mąstyti. Sukčiai yra išties įgudę manipuliuoti žmonėmis ir jų emocijomis“, – aiškina pašnekovas.
Planuodami atakas sukčiai taip pat stengiasi specialiai parinkti laiką, kai žmogus bus skubantis ir pavargęs ar, atvirkščiai, atsipalaidavęs, mažiau dėmesingas, todėl susisiekia po darbo valandų, savaitgaliais. Gerai suplanuotos atakos suklaidina net ir tuos žmones, kurie yra daug kartų girdėję apie sukčiavimą.
„Tobulėja technologijos, tačiau kartu su jomis tobulėja ir sukčiai. Taip, kai kurios naujos technologijos padės geriau užkirsti kelią tokiai veiklai, tačiau atsiras ir naujų būdų sukčiauti. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, o jų taikiniu gali tapti kiekvienas iš mūsų. Dėl to turėtume būti budrūs ir kritiškai vertinti tiek gautus pasiūlymus, žadančius greitą uždarbį ar geidžiamą prekę už ypač mažą kainą, tiek ir kiekvieną prašymą atskleisti savo duomenis. Niekas, nei banko, nei policijos ar kitų institucijų atstovai, neturi teisės prašyti atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenis. O jei jungiatės prie interneto banko, patikrinkite jo adresą (ar sutampa su oficialaus puslapio adresu), arba geriausia patys jį suveskite adreso laukelyje“, – pataria SEB banko Prevencijos departamento vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė1
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...
-
AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone1
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės m...
-
Žiniasklaida: Kretinga atsisakė gamyklos, kuri plastiko atliekas perdirbtų į pirolizės alyvą9
Kretingos savivaldybė atsisakė gamyklos, kurioje rūšiuotos ir nerūšiuotos plastiko atliekos būtų perdirbamos į pirolizės alyvą, penktadienį rašo „Verslo žinios“. ...
-
Klaipėdos rajono ūkyje fiksuotas trečias šiemet afrikinio kiaulių maro židinys
Trečiadienį patvirtintas trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
I. Šimonytė: daug kitų metų biudžeto sprendimų iš esmės jau priimta3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė ...