- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui pristatytas svarbiausias energetikos ir vienas iš strateginių visos valstybės dokumentų – atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 m. strategijos projektas. Skaičiuojama, kad įgyvendinti iškeltus tikslus gali atsieiti iki 150 mlrd. eurų.
Investicijos į tinklus mažės
Seimas priėmė projektą svarstyti, dabar apie jį bus diskutuojama komitetuose. Pristatydamas projektą energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad žaliasis kursas Lietuvai yra didelė galimybė.
„Šiaurės ir Pietų šalys turės didžiulį žalios energijos perteklių, kai Centrinėje Europoje bus nepriteklius, ir, kadangi didžiuliai pramonės centrai yra būtent sutelkti Centrinėje Europoje, jiems reikės didžiulio kiekio tiek elektros energijos, tiek vandenilio“, – tvirtino ministras.
D. Kreivys tikisi, kad šilumos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių iki 2030 m. išaugs: „Judėsime nuo 90 proc. iki 100 proc. Individualaus šildymo sektoriuje reikšmingai mažės sunaudojamos energijos kiekis, nes pereisime prie efektyvių biokuro, naujos kartos šilumos siurblių.“
Pasak jo, transporte žaliosios energijos dalis turėtų augti nuo 15,8 proc. 2030 m. iki 90 proc. 2050 m., o elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės jau 2030 m. turėtų sudaryti 15 proc.
Ministras pabrėžė, kad ateityje elektros gamyba didės, o investicijos į tinklus santykinai mažės.
„Investicijos į tinklus ir jų krūvis, tenkantis 1 vienai kilovatvalandei (kWh), mažės dėl didelio elektros energijos kiekio, kuris bus perduotas šiais tinklais. Noriu pabrėžti, kas Lietuvoje turime vienus stipriausių tinklų Europoje, nes mes buvome BRELL žiede ir srautai, kurie buvo numatyti ir sukosi žiede, buvo iki 3,5 iki 4 gigavatvalandžių. Be to, papildomai į tinklų plėtrą investavome europinių lėšų dėl sinchronizacijos“, – aiškino ministras.
Strategija numato, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus siekiama pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą.
Pasaulyje po truputį sukamasi link atominės energetikos, nes dekarbonizacija, žaliasis kursas neįmanomi be atominės energetikos.
Dokumente nurodoma, kaip Lietuva iki 2050 m. pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumus ir transformuos pramonę į netaršią aplinkai.
D. Kreivio teigimu, šiuo metu yra beveik 107 tūkst. elektrą gaminančių vartotojų, o ateityje jų, planuojama, daugės iki 300 tūkst.
Naujos kartos reaktoriai
Ministras skaičiuoja, kad visai energetikos strategijai įgyvendinti iki 2050-ųjų reikės iki 150 mlrd. eurų
„Iki 2050 m. strategijai įgyvendinti gali prireikti iki 150 mlrd. eurų. Pinigai yra dideli, tačiau tai žaliojo kurso, dekarbonizacijos klausimas“, – sakė D. Kreivys.
Jo teigimu, didžiausią investicijų dalį sudarys privačios lėšos, dalis jų bus gauta pardavus taršos leidimus ar iš įvairių fondų.
„Tas šaltinis bus privačios lėšos, europinės lėšos, nedidelė dalis – biudžeto“, – teigė ministras.
Pasak D. Kreivio, 2028–2030 m. Lietuva turėtų pasigaminti visą jai reikalingą elektrą, o 2050 m. visa ji bus žalioji: „Pagrindiniai tikslai yra visą energiją gaminti šalyje ir nemokėti jokių pinigų išorei.“
Strategijoje taip pat numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius. Anot D. Kreivio, tokie reaktoriai yra saugesni, nei vystyti anksčiau. Jie Lietuvoje galėtų atsirasti 2035–2040 m., o dėl jų politikams reikėtų apsispręsti iki 2028-ųjų.
„Pasaulyje po truputį sukamasi link atominės energetikos, nes dekarbonizacija, žaliasis kursas neįmanomi be atominės energetikos“, – teigė D. Kreivys.
„Atomas atomui nelygu. Šiuo metu plėtojamos ketvirtos kartos technologijos, kurios iš esmės skiriasi nuo tų, kokios buvo prieš tai. Tai maži reaktoriai su labai nedidele, vos 600 m, apsaugos zona, vadinasi, jie mažai kenksmingi“, – kalbėjo ministras.
Žemiausia kaina?
D. Kreivio teigimu, 2040–2050 m. branduoliniams reaktoriams Lietuvoje pagaminant apie 15–20 proc. elektros, šalies vartotojams būtų užtikrinta žemiausia jos kaina.
„Jeigu patys negaminsime elektros energijos, neturėsime gamybos viduje, nėra garantijos, kad, paspaudus mygtuką namuose, lemputė užsidegs“, – teigė ministras, paklaustas apie galimą gyventojų pasipriešinimą įgyvendinant strategijoje numatytus projektus, tarp jų ir mažos galios branduolinius reaktorius.
„Politikai, įvairios studijos turi atlikti savo darbą šviečiant visuomenę, o visuomenė taip pat turi suprasti, kad šalies saugumas, gerovė, elektros kainos priklauso nuo to, kiek elektros turėsime pasigaminę Lietuvoje“, – pridūrė jis.
D. Kreivys kartojo, kad apie 2030-uosius elektros kaina be perdavimo ir skirstymo tarifų Lietuvos vartotojams turėtų siekti 5–6 ct už 1 kWh.
Skaičiuojama, kad Lietuvos energetikos transformacija iki 2050 m. vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.
Pagal ministerijos planą iki 2050 m. labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo elektrinių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje planuojama atlikti statistinį lygių galimybių tyrimą
Siekiant šalyje užtikrinti efektyvų lygių galimybių bei lyčių lygybės politikos formavimą, Lietuvoje planuojama atlikti statistinį lygybės tyrimą. ...
-
Žiema Ūkininkų turgaus Kaune neišvaikė: nepigu, tačiau pirkėjų netrūksta1
Prasidėjusi žiema pakoregavo kai kurių Kauno turgaviečių, kuriose prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, darbą. ...
-
Mirė reta liga sirgęs verslininkas ir labdaros fondo įkūrėjas Martynas Šorys2
Šeštadienį užgeso verslininko ir labdaros fondo „Gyvenk šiandien“ įkūrėjo Martyno Šorio gyvybė. ...
-
Už elektrą permoka tūkstančiai vartotojų: šie paprasti žingsniai padės sutaupyti šimtus eurų4
Pagal skelbiamus duomenis, Lietuvoje už elektrą permoka šimtai tūkstančių vartotojų. Visi jie, atlikę kelis paprastus žingsnius, per metus galėtų sutaupyti šimtus eurų. ...
-
Hofmanas siūlys naują žemės ūkio politikos kryptį: aplinkosauginiai tikslai neturėtų žudyti ūkių1
Naujasis ministras Ignas Hofmanas sako, kad jo valdoma Žemės ūkio ministerija palaikys gerą santykį su žemdirbių organizacijomis. Jis teigia formuosiantis tokią sektoriaus politiką, kuri atsižvelgtų ne tik į aplinkosaugos, bet ir į ūkininkų soci...
-
Poderskis: aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami13
Naujasis aplinkos ministras Povilas Poderskis tvirtina, kad kryptis dėl miškų kirtimų turi nubrėžti Seimas, sako nepritariantis kirtimams priemiesčiuose, gyvenamosiose teritorijose, tačiau tiki, kad aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami. ...
-
R. Pocius: elektros tiekėjai bus įpareigoti vartotojams grąžinti apie 8 mln. eurų1
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti nepriklausomus elektros tiekėjus – įmones „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms grąži...
-
Hofmanas apie proveržį žemės ūkyje: reikalinga nacionalinės reikšmės perdirbimo gamykla2
Žemės ūkis turi būti pripažintas kaip strategiškai svarbus šalies sektorius nacionaliniam saugumui užtikrinti, tikina naujasis ministras Ignas Hofmanas. Jo teigimu, toks sprendimas atvertų galimybes skirti papildomas paskatas žemės ūkio...
-
Šadžius: valstybės skola 2025-aisiais didės iki 44 proc. BVP1
Vyriausybei kitų metų biudžete siūlant 800 mln. eurų padidinti skolinimosi gynybai limitą finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Ministrų kabinetas numatė VSD finansavimą kitąmet padidinti 6 mln. eurų
Vyriausybė pirmajame posėdyje nusprendė padidinti kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą daugiau nei 6 mln. eurų. ...