- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymą pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją, rodo Europos inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai.
Kaip pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kasmet Europos Komisijos (EK) sudaromoje inovacijų švieslentėje Lietuva šiemet pakilo į 18-ąją poziciją tarp Europos Sąjungos (ES) narių ir aplenkė Portugaliją.
Per 2023–2024 metus Lietuvos padaryta pažanga, anot ministerijos, yra didžiausia ES – šalies augimas siekė 3,7 procentinio punkto, kai vidutinė ES valstybių pažanga sudarė 0,6 procento. Suminis Lietuvos inovacijų indeksas sudarė 92 balus.
„Lietuvos inovacijų ekosistema jau daug metų nuosekliai auga ir tai atsispindi Europos inovacijų švieslentėje. Mūsų šalies inovatyvumo augimas net 10 proc. lenkia bendrąjį ES augimą“, – išplatintame pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Ir toliau ryžtingai žengiame šiuo keliu – vien per 2023–2024 metus paskelbėme daug naujų finansavimo kvietimų inovacijoms plėtoti, kurios suteikia dar geresnę augimo perspektyvą. Taip pat turime toliau investuoti į visos ekosistemos stiprinimą, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir pažangių sprendimų kūrimą“, – akcentavo ji.
Prie Lietuvos inovacijų ekosistemos stiprybių EK priskyrė nemažai su verslu susijusių rodiklių – nuo 2023 metų 17,3 proc. išaugo rizikos kapitalo investicijų rodiklis, kuris sudaro 137,6 proc. ES vidurkio. Lietuva taip pat viršija ES vidurkį pagal ne MTEP inovacijų išlaidas versle (172,6 proc.), prekės ženklų paraiškas (136,2 proc. ES vidurkio).
Be to, Lietuva viršija ir ES vidurkį pagal įmones, diegiančias procesų inovacijas (105,7 proc.), taip pat darbuotojų, dirbančių inovatyviose įmonėse, skaičių (113,1 proc. ES vidurkio). Lietuva išlieka ir viena iš lyderių pagal gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį – šalies rezultatas sudaro 177,7 proc. ES vidurkio.
Kaip pagrindinės šalies silpnybės 2024 metų Europos inovacijų švieslentėje nurodomas žinioms imlių paslaugų eksportas, verslo investicijos į MTEP, siūloma stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą.
Be to, nuo 2023 metų matomas ženklus tokių rodiklių kaip produkto inovacijas kuriančios įmonės (−42 proc.), tarpusavyje bendradarbiaujančios inovatyvios įmonės (−34,1 proc.) ir su aplinka susijusios technologijos (−16,3 proc.) sumažėjimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...