„Nepaisydamas pernai branduolinėje jėgainėje nuslėptų rimtų incidentų, kuriuos atskleidė Lietuvos žvalgyba, Baltarusijos režimas paleidžia antrąjį jos bloką. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė į valdžią atėjo su pažadais stabdyti Astravo jėgainę. Nors to padaryti nepavyko, nuleisti rankas – ne išeitis“, – metiniame pranešime teigė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, būtinas sklandus ir vieningas šalies institucijų darbas.

„Asmeniškai siekiau ir pasiekiau, kad Astravo atominė elektrinė būtų pripažinta visos Europos Sąjungos problema. Tai atspindi priimtos Europos Vadovų Tarybų išvados. Atsakingoms institucijoms metas teikti konkrečius pasiūlymus dėl priemonių kovai su Astravo grėsme. Laukti nebegalime“, – teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, me mažiau svarbu, kad Europos Sąjunga mažintų priklausomybę nuo Rusijos branduolinių technologijų. Anot jo, korporacija „Rosatom“ tarptautinių sankcijų nusipelno ne tik už veiksmus Rusijos užgrobtoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, bet ir Astrave.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje dar kartą pareiškė, kad Astravo AE yra ekonominio pagrindo neturintis Rusijos geopolitinis projektas.

„Tiek pirmasis, tiek antrasis Astravo AE energijos blokai įjungti pažeidžiant tarptautinius reikalavimus ir tai kelia žemynui rimtą susirūpinimą, ypač stebint Baltarusijos sąjungininkės Rusijos veiksmus okupuotoje Ukrainos Zaporožios AE“, – ministerijos pranešime teigė D. Kreivys.    

Pasak ministro, statybų ir testavimo metu bei veiklos pradžios procese Astravo AE buvo nesilaikoma tarptautinių reikalavimų, nuslėpti incidentai ir reaktorių sistemų defektai.

Pasak ministerijos, Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE branduolinės saugos parėmė Latvija, Vokietija, Graikija, Portugalija, Kipras, Estija, Danija, Liuksemburgas, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Belgija, Kroatija.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, jog Vyriausybei tenka itin svarbi užduotis – spartinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

„Šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“, – Seime antradienį sakė šalies vadovas.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos. Tačiau Lietuva siekia sinchronizavimo projektą įgyvendinti 2024-ųjų pirmoje pusėje.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.