- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos centrinio banko vadovas siūlo įkurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, kuris sukurtų konkurenciją privatiems fondams. Be to, pasak Gedimino Šimkaus, valstybė neturėtų prisidėti savo įnašu – tai turėtų daryti darbdaviai.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, jog tam reformuoti reikėtų pensijų kaupimo sistemą, tačiau diskutuoti apie tai verta.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas mano, jog į valstybės fondą gyventojai galėtų būti įtraukiami automatiškai, jis didintų konkurenciją rinkoje.
„Turėtų atsirasti – vienokia ar kitokia forma – valstybės kapitalo fondas. Jei kalbame apie automatinį įtraukimą, jis turėtų eiti ne į privatų verslą, bet į valstybės fondą. Ir privatus verslas turėtų konkuruoti pasiūlydamas geresnes, pigesnes, efektyvesnes, pelningesnes paslaugas, jei tai gali padaryti valstybė. O jei negali, tai negali“, – antradienį Seime surengtoje diskusijoje apie kaupimą pensijai sakė G. Šimkus.
„Tokį svarbų dalyką, kaip pensija, antrąją pakopą, (...) valstybė patikėjo išimtinai privačiam verslui. (...) Tada turime tokį klausimą ir nepasitenkinimą, ar teisingos yra įmokos. Įstatymu bandoma tai sureguliuoti, bet iš principo tai yra Sizifo akmuo“, – pabrėžė LB vadovas.
Be to, pasak jo, prie gyventojų kaupimo pensijai turėtų prisidėti ir darbdaviai.
„Valstybė neturėtų prisidėti savo lėšomis remiant antrąją pakopą. Iš principo subrendome šiam dalykui pasakyti. Tai turėtų būti tiek dirbančiųjų, tiek darbdavių dalyvavimo antrojoje pakopoje klausimas. Šitas vis dar kol kas spartus darbo užmokesčio augimas mums palieka šitą galimybę įgyvendinti pakankamai neskausmingai“, – sakė LB vadovas.
G. Šimkaus teigimu, darbdavio įmoka galėtų būti privaloma bei per 3–5 metus pakeistų valstybės paskatą. Jo teigimu, kasmet valstybė į šiuos pensijų fondus perveda apie 300 mln. eurų bei tuo išsiskiria iš kitų šalių.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, jog galima diskutuoti apie darbdavio įmoką darbuotojo pensijai, kokią įsivedė latviai. Tačiau, jo teigimu, tam reikėtų pensijų sistemos reformos.
„Ir pas mus galėjo būti galbūt, kaip 3 proc. nedarbo draudimą moka darbdavys iš atlyginimo, taip jis moka ir pensijai, kuri eina konkrečiai į darbuotojo asmeninę sąskaitą. Bet tai būtų didelė reforma, reikia diskutuoti su darbdaviais, ar jie sutiktų. (...) Tokio darbdavių mokesčio per trumpą laiką padaryti neįmanoma, bet ilguoju laikotarpiu diskutuoti tikrai verta“, – diskusijoje teigė V. Šilinskas.
Valstybės kapitalo pensijų fondas nebūtų efektyvus
Savo ruožtu Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Tadas Gudaitis sakė, jog valstybės kapitalo pensijų fondas nebūtų efektyvus, nesuvaldytų investavimo rizikų.
„Rizika (...) yra ta pati – ilgalaikė, ilgaamažiškumo rizika. (...) nematau nė vienos sėkmingos per 32 metus investicijų valdymo programos“, – diskusijoje sakė T. Gudaitis.
Anot jo, valstybė bet kokiu atveju prisideda prie kaupimo pensijai.
„Valstybė negali nedalyvauti pensijų kaupimo sistemose, nesvarbu, kas jas valdytų. Valstybė dalyvauja per įvairius mokestinius sprendimus“, – kalbėjo T. Gudaitis.
V. Šilinsko teigimu, pasitikėjimo antrąja pensijų pakopa Lietuvoje trūksta dėl žemo gyventojų pasitikėjimo finansų sistema apskritai, kadangi žmonės savo aplinkoje neturi sėkmingo investavimo pavyzdžių. Be to, pasak jo, gyventojai nepatenkinti, nes negali savarankiškai pasirinkti, ar dalyvauti kaupime.
Vis dėlto ministras įsitikinęs, jog automatinis įtraukimas į privačius antrosios pakopos fondus pasiteisino.
„Nereikia pildyti dokumentų, prašymų, yra standartinė opcija, kuri naudingiausia. Įvertina specialistai, ją parenka, bet yra galimybė atsisakyti matant, kad situacija ypatinga, nestandartinė. Pats automatinis įtraukimas kaip instrumentas yra geras. Nepasitenkinimas kyla paskui, jei per tą laiką neatsisakei ir negali išeiti. Čia turėtų būti galimybė, jei sakome, kad sistema savanoriška“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Tuo metu ekonomisto Teodoro Medaiskio teigimu, gyventojai automatiškai neturėtų būti įtraukiami. Jis siūlė žmones į antrąją pakopą įtraukti tik jų pačių sprendimu, priminus apie tokio kaupimo naudą.
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad sukauptos lėšos negali būti atsiimamos bet kuriuo atveju.
„Jei leisime atsiimti bet kada, tai ne jokia pensijų sistema, o tiesiog investicinė, kaupiamoji, taupomoji sąskaita, bet ne pensijų sistema. Jei leidžiame bet kada atsiimti, nebevadinkime to pensija“, – diskusijoje sakė T. Medaiskis.
Ragina politikus susitarti
LB vadovas mano, kad Lietuvai reikėtų skubiai koreguoti pensijų sistemą dėl šalies demografinių problemų – jo teigimu, šiuo metu vieną pensiją apmoka beveik trys dirbantieji, tačiau po kelių dešimtmečių senjorus išlaikys mažiau ne du dirbantys žmonės.
„Jei sutariame, kad kalbame apie tikslą užtikrinti bent jau 70–80 proc. buvusių pajamų senatvėje, paklauskime savęs, kur esame. Šiaip esame gana gilioje demografinėje duobėje. Gimusių Lietuvoje pernai buvo (...) 50 proc. mažiau nei 2000-aisiais“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jis ragino skirtingas politines jėgas susitarti dėl kaupimo antrojoje pakopoje sistemos, kuri, anot jo, keičiama per dažnai.
„Negalime vis atidarinėti ir atidarinėti šito klausimo. Politiniai lyderiai turi pasiekti susitarimą šiuo aspektu“, – teigė G. Šimkus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė dar Seimo rudens sesijoje apsispręsti, ar antrosios pakopos dalyviams suteikti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą.
SADM dar pavasarį pasiūlė, jog pensijų kaupimą būtų leista nutraukti kaupiančiajam ar jo vaikui gaunant paliatyviosios pagalbos paslaugą, sergant kritine liga, turint 70 proc. ar didesnį netektą dalyvumą, turint sunkią negalią, esant nekompensuojamų dantų ar rekonstrukcinės chirurgijos paslaugų poreikiui, taip pat nuo stichinės nelaimės ar gaisro nukentėjus būstui. Pakeitimai parengti atsižvelgiant į kovą pateiktas Konstitucinio Teismo pastabas.
V. Šilinskas yra sakęs, kad SADM siūlomi pakeitimai gali būti priimti dar paskutinėje šio Seimo sesijoje nedarant „grandiozinės reformos“. Anot jo, sistemą tobulinti plačiau, pavyzdžiui, kokiomis dar aplinkybėmis būtų galima leisti anksčiau laiko atsiimti dalį lėšų, ministro teigimu, politikai galėtų kitoje kadencijoje.
Ministerijos duomenimis, šiuose fonduose dabar sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc. yra uždirbta suma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ELTOS kalendorius: svarbiausi 2024-ųjų Lietuvos ekonomikos įvykiai
Paskutinę 2024-ųjų dieną naujienų agentūra ELTA kviečia prisiminti svarbiausius šių metų verslo ir ekonomikos įvykius. ...
-
LEA: fiksuotus tarifus per savaitę padidino du tiekėjai1
Pastarąją savaitę du nepriklausomi elektros tiekėjai fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas padidino, o vienas sumažino, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Naujametinė „dovanėlė“ vairuotojams – teks patuštinti kišenes27
Naujametinė „dovana“ vairuotojams: nuo sausio 1-osios benzinas brangs 6, dyzelinas – mažiausiai 13 centų. Nors ir nepatenkinti, gyventojai neslepia, jog mokės tiek, kiek reikės, ir kelionių automobiliu atsisakyti nežada. Bet labiausiai...
-
Žiniasklaida: Energetikos ministerija kaltinama buvusios Vaičiūno darbovietės reklamavimu
Saulės energetikos sektoriuje dirbantis verslas įtaria galimą interesų konfliktą dėl Energetikos ministerijos pranešimo, kuriame išskirta įmonės „SoliTek“ produkcija. Šioje saulės modulius gaminančioje bendrovėje ank...
-
EIM siūlo atšaukti tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto draudimą1
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo atšaukti nuo sausio 1 dienos įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą. ...
-
VERT: vidutinė centralizuotos šilumos kaina sausį didės1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje sausį sieks 7,95 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – beveik 3 proc. daugiau nei gruodį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Nauji mokesčiai, išmokos ir tarifai 2025-aisiais: svarbiausi pokyčiai, paliesiantys kiekvieno kišenę11
2025-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, elektros ir dujų tarifai, bus kitų pokyčių gyventojams ir verslui. Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius jų. ...
-
Atskleidė, kiek milijonų VRK šiemet kainavo treji rinkimai ir referendumas2
2024-aisiais vykusiems trejiems rinkimams ir referendumui organizuoti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išleido per 52,7 mln. eurų. ...
-
Nuo sausio 1-osios įsigalios nauja turistų registravimo tvarka – dalyje Europos ji jau veikia1
Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalioja nauja turistų registravimo tvarka. Apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai per 24 valandas į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą (NTIS) turės pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius...
-
„Ignitis“ įspėja išmaniųjų skaitiklių neturinčius gyventojus: antradienis – paskutinė diena7
Nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“ primena, jog antradienis – paskutinė diena išmaniųjų skaitiklių neturintiems gyventojams deklaruoti elektros suvartojimo duomenis, nerizikuojant už juos permokėti. ...