- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Startavo projektas „Atsisakyk greituko“, kurio tikslas – informuoti visuomenę, o ypač greitųjų kreditų skolininkus, apie alternatyvias skolinimosi paslaugas ir galimą pagalbą jau įsiskolinusiems – paskolos arba kredito refinansavimo galimybę. Tokią galimybę suteiks projekto partnerės – trys kredito unijos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
Pasak projekto iniciatorės VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ vadovės Aurelijos Šataitės, greitieji kreditai yra pavojingi, nes jų teikiamos paslaugos yra labai netiksliai aprašomos. Be to, ne visada aišku, ar žmogus, iš greitųjų kreditų pasiėmęs paskolą mėnesiui, ją sugebės grąžinti taip greitai.
„Kiekvieną kartą jos negrąžinus, priauga paskolos palūkanos, yra labai dideli paskolos mokesčiai ir taip tiesiog yra įklimpstama į skolas. Tada kenčia visa šeima, aplinka, žmonės netenka darbo“, – teigia A. Šataitė.
Sumą apskaičiuoti padės „skolometras“
Vienas iš projekto vykdytojų patarimų – skaičiuokite, kai skolinatės, o ne vien skaitykite. Tiems, kuriems patiems tai padaryti atrodo sudėtinga, projekto iniciatoriai siūlo pasinaudoti automatine skaičiuokle, pavadinta „skolometru“.
Į šią skaičiuoklę įvedus greitųjų kreditų paskolos sumą, terminą, palūkanas, aptarnavimo mokesčius, žmogus gali pamatyti, kokią paskolos sumą jam reikės grąžinti. Tampa akivaizdu, kad greitųjų kreditų paslaugų sąlygos – ne pačios palankiausios jų klientui.
Anot A. Šataitės, greitiesiems kreditams yra skolinimosi alternatyva – kredito unijos. Remiantis Lietuvos banko statistikos duomenimis, kredito unijų vidutinė palūkanų norma yra 11 proc. Tuo metu vidutinė greitųjų kreditų palūkanų norma yra net 216 proc.
Realiai padės nukentėjusiems
Šio projekto tikslas – ne vien informuoti visuomenę, bet ir padėti jau įsiskolinusiems, nuo greitųjų kreditų nukentėjusiems žmonėms. Pagalba jiems būtų suteikiama būtent per kredito unijas, kurios yra projekto „Atsisakyk greituko“ partnerės.
„Šiuo metu mūsų trys partneriai Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje refinansuoja greitųjų kreditų paskolas ir kiekvienam žmogui stengiasi pritaikyti paskolą pagal jo situaciją“, – sako A. Šataitė. Refinansavimas reiškia, jog kredito unijos tiesiog sumoka greitojo kredito skolą ir išduoda žmogui tokios pat sumos paskolą, tik su 18 kartų mažesnėmis palūkanomis.
Tad išeitų, jog žmogui vis tiek reikia susimokėti iš greitųjų kreditų paimtą paskolą, tačiau jis turi atiduoti realią paskolos sumą, o ne, pasak A. Šataitės, dvigubai didesnę. Be to, kredito unijų refinansuotos paskolos atidavimo sąlygos yra palankesnės vartotojui todėl, kad paskolos atidavimo terminai yra kur kas ilgesni.
Greitųjų kreditų kompanijos siekia pelno
Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad deklaruojama paskolos palūkanų norma beveik du kartus skiriasi nuo realios galutinės kredito kainos, kurią, paėmęs paskolą, sumoka klientas. VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ vadovės A. Šataitės teigimu, taip yra todėl, kad greitųjų kreditų kompanijos nėra bankai, jie esą stengiasi uždirbti.
„Tai yra jų verslas. Jiems yra paranku uždirbti iš žmogaus kuo daugiau. O žmogus, patekęs į nemalonią situaciją, greičiausiai gerai neapgalvoja ir ima tai, kas jam yra po ranka“, – teigia A. Šataitė.
Jos duomenimis, daugiausia greitųjų kreditų paslaugomis naudojasi jaunimas iki 25 metų. Jis sudaro 30 proc. visų greitųjų kreditų paslaugų vartotojų. Tačiau ir vyresni žmonės nuo jaunimo ne ką mažiau atsilieka: 29 proc., imančių greituosius kreditus, yra iki 35 metų, 27 proc. – iki 45 metų.
Siekdamas skatinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi smulkiųjų kreditų rinkoje, Lietuvos bankas nustatė reikalavimus vartojimo kredito davėjams, kurie privalės atidžiau vertinti vartojimo kreditą norinčių gauti asmenų mokumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vasarą sukčiai suįžūlėjo: kaip apsisaugoti?
Vasarą plačiau atvertos gyventojų piniginės vilioja finansinius sukčius – nusikaltėliai kasmet darosi vis sumanesni ir atranda vis daugiau naujų apgaulės būdų: pavagia ir pasinaudoja asmeniniais duomenimis, parduoda neegzistuojančias prekes ir...
-
Lietuva ragina ES greičiau atsisakyti rusiškų SGD importo
Europai gegužę pirmąkart per pastaruosius dvejus metus iš Rusijos importavus daugiau gamtinių dujų nei iš JAV, Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) greičiau atsisakyti rusiško kuro. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: norint toliau pretenduoti į RRF lėšas, reikės priimti sprendimus dėl mokesčių
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įspėja, kad jeigu Lietuva norės pretenduoti į likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mokesčių reforma turės būti ...
-
Seimo komitetas vertins G. Nausėdos priekaištus dėl sveikatos sektoriaus3
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį aptars prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pateiktas pastabas ir pasiūlymus sveikatos apsaugos srityje. ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas1
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus4
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Pramonininkai į ateitį žvelgia su nerimu: ar lietuviai turės darbo?6
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pr...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams3
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...