- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuomonės formuotojas arba influenceris – 200 tūkst. eurų pelnas per metus. Arba internetinio kazino lošėjas ir per vieną žaidimą išloštas 70 tūkst. eurų prizas. LNK reportaže kalbinamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius, kurio buvo klausiama apie pinigus, kuriuos žmonės užsidirba internetu bei apie mokesčius, kuriuos kartais tokie verslininkai pamiršta susimokėti.
– Kokių užsidirbti internetu būdų randa lietuviai?
– Reikėtų pasakyti, kad lietuviai nėra išimtis. Vis didesnė žmonių dalis tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje renkasi įvairias sritis, kuriose galima užsidirbti pinigų internetu. Tai gali būti nuomonės formuotojai, kurie veda tam tikrą gyvenimo būdą ir juo dalinasi viešoje erdvėje. Veikloje reklamuoja savo pačių bei kitų prekinių ženklų produkciją ir už tai gauna pajamas. Kita dalis žmonių pasirenka šiandien labai populiarų investavimo būdą – prekybą kriptovaliutomis. Jie perka ir parduoda kriptovaliutą, o tai atitinkamai uždirba pajamas. Trečia grupė žmonių renkasi kelią lošti įvairiuose internetiniuose pokerio turnyruose. Tai taip pat viena iš sričių, kur Lietuvos gyventojai pakankamai intensyviai žaidžia ir gauna tam tikras pajamas, nuo kurių taip pat privalu sumokėti mokesčius. Ketvirtoji grupė – žmonės, kurie pasinaudoja tarptautinių platformų pagalba, sukurtais įrankiais, tokiais kaip „Airbnb“, „booking“, pavežėjų platformos bei uždirba pajamas iš savo turimo turto. Jie arba naudoja savo automobilius keleiviams pavežti, arba nuomoja nekilnojamąjį turtą. Reikėtų nepamiršti, kad tokie gyventojai taip pat nuo uždirbtų pajamų turi susimokėti mokesčius.
– Kalbant apie nuomonės formuotojus, tai gana jauno amžiaus mokesčių mokėtojai, tiesa?
– Taip, tai dažniausiai jauno amžiaus gyventojai, kurie pasirenka tokią veiklą. Jie atitinkamai susiformuoja savo auditoriją: vieni orientuojasi į moksleivius, antri – studentus, treti į tam tikrą žmonių grupę, pavyzdžiui, mėgstančius madingai apsirengti, naudoti įvairius prekinius ženklus. Į juos orientuojamasi teikiant įvairias reklamos paslaugas, o iš užsakovų gaunamos pajamos.
– Gal galėtumėte pateikti kokį nors pavyzdį?
– Pavyzdžiui, nuomonės formuotojo teikiamos paslaugos, siūlančios tikslingai investuoti į kriptovaliutų rinką. Jis teikia konsultacijas, kokią kriptovaliutą gyventojas turėtų pasirinkti. Taip pat savo paskyrose jis reklamuojasi, kad ne tik teikia informaciją, į kokias kriptovaliutas orientuotis ir ką įsigyti, bet ir už kokias sporto varžybas geriausia statyti pinigus, kad būtų galima laimėti. Reklama yra įspūdinga, nes turi pritraukti tam tikrą žmonių auditoriją. Jis ypač mėgo fotografuotis su daug pinigų, kurie neva buvo laimėti iš įvairių statymų, prekybos kriptovaliutomis, taip sudarydamas labai sėkmingo asmens įspūdį ir tokiu būdu pritraukdamas auditoriją žmonių, kurie pasitikėjo juo ir pirko jo informaciją apie tai, kur geriau statyti pinigus ir į kokią kriptovaliutą investuoti.
– Kiek jis uždirbo?
– Per atitinkamą laikotarpį jis gavo virš 200 tūkst. eurų pajamų bei buvo jų nedeklaravęs ir nesumokėjęs privalomų mokesčių. Jam buvo paskaičiuota apie 30 tūkst. eurų mokesčių.
– Ar jis paaiškino, kodėl nedeklaravo savo gautų pajamų?
– Dažniausiai tai įvardinama kaip klaidos, nepastebėjimai ar pamiršimai.
– Kiti influenceriai reklamuoja, pavyzdžiui, laikrodį. Sakykime, vyksta barteriniai mainai. Ar jiems reikia tą laikrodį kaip nors deklaruoti?
Pasibaigus metams reikia nepamiršti tas pajamas deklaruoti ir susimokėti privalomus mokesčius.
– Jeigu tai yra nuolatinė veikla, siekimas per tam tikrą laikotarpį gauti pajamas, tai to laikrodžio gavimas yra laikomas kaip pajamos natūra ir nuo tokio sandorio jiems reikia apsiskaičiuoti gautas pajamas. Reikia minusuoti patirtas išlaidas, jeigu tokių buvo. Jeigu tokių išlaidų neturi ir gyventojas yra įregistravęs individualią veiklą, jis gali prisitaikyti 30 proc. sąnaudų pripažinimo principą ir nuo likusios sumos, iš gautų pajamų atėmus sąnaudas, susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jeigu ta suma yra iki 20 tūkst. eurų, tai GPM tarifas yra 5 proc., jeigu suma didesnė, automatiškai tarifas didėja.
– Pakalbėkime apie internetinius lošimus. Ten sumos taip pat yra nemažos, tiesa?
– Iš tiesų, sumos yra nemažos, jas nustatyti sudėtingiau negu vykdomai influencerių veiklai, tačiau mokesčių administratorius turi tam tikrus įrankius ir periodiškai skenuoja informaciją, esančią tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir tam tikro profilio internetinėse svetainėse. Surinkęs informaciją, identifikavęs asmenis, kurie išlošė turnyruose, dažniausiai pokerio, atlieka kontrolės veiksmus. Pastaruoju metu atlikus kontrolės veiksmus bei stebėsenas surasti 25 asmenys, kurie turėjo deklaruoti ir susimokėti apie 300 tūkst. eurų mokesčių. Sumos būna įspūdingos, bet neretais atvejais būna ir labai dideli turnyro mokesčiai, praloštos sumos. Taip pat iš gautų pajamų minusuojamos patirtos išlaidos, o nuo likusio pelno paskaičiuojami mokesčiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką daryti, jeigu žmogus internetu prisiregistruoja į kokį nors internetinį kazino, jam nusišypso sėkmė ir laimi 100 tūkst. eurų. Ką tokiu atveju jam daryti?
– Pasibaigus metams reikia nepamiršti tas pajamas deklaruoti ir susimokėti privalomus mokesčius.
– Kokie tai mokesčiai?
– Jeigu kazino buvo pastatyta tam tikra suma, tai iš jos yra minusuojamos patirtos išlaidos, tam tikri statymo mokesčiai, o nuo likusios sumos yra privaloma sumokėti 15 proc. GPM.
– Taip pat yra labai populiaru naudotis įvairiomis internetinėmis platformomis ir nuomoti būstą. Kiek tokių žmonių yra Lietuvoje, kiek gyventojų užsiima tokiu verslu?
– Per internetines platformas tokiu verslu užsiimančių žmonių kiekvienais metais vis daugėja. Vis didesnė gyventojų dalis tą veiklą yra įteisinę, įregistravę kaip individualią veiklą arba metų gale deklaruoja pajamas iš vykdomos veiklos platformose ir susimoka mokesčius. Žinoma, kaip ir visur pasitaiko atvejų, dėl kurių mes atliekame kontrolės veiksmus. Dažniausiai orientuojamės į tuos gyventojus, kurie nuomoja ne po vieną, ne po du butus, o po tris ir daugiau. Pastaruosius keletą metų atlikę kontrolės veiksmus mes patikrinome apie 60 asmenų, deklaravo apie 100 tūkst. privalomų mokesčių iš nekilnojamojo turto nuomos, vykdomos per platformas.
– Kokių dar įdomesnių verslų žmonės susigalvoja internetu?
– Tų verslų tikrai yra pakankamai nemažai, viskas priklauso nuo fantazijos. Vykdoma įvairi prekyba, steigiamos internetinės parduotuvės, kuriami internetiniai žaidimai, jie platinami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei pasaulyje. Sukūrus tam tikrus žaidimus, priemones nereikia pamiršti, kad už jas privalu sumokėti atitinkamus mokesčius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlo kompensuoti socialinių darbuotojų kelionių išlaidas2
Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. ...
-
LEA: antrą mėnesį iš eilės įregistruota per 1000 elektromobilių1
Per šių metų spalį Lietuvoje įregistruoti iš viso 1 167 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 593 – grynieji elektromobiliai ir 574 – iš išorės įkraunami hibridai. Tai 16,6 proc. daugiau nei šiemet rugsėj...
-
Namai su nuolaidomis, tačiau jų statyba brangi: kas slepiasi už kainų augimo?
Nors būsto rinka atsigauna, kainos vis dar siekia aukštumas. Nuosavi namai dažnam jau tampa nepasiekiama svajone. Vystytojai įsitikinę, jog situacija tikrai galėtų būti geresnė, tačiau kainas gerokai išpučia pertekliniai reikalavimai. V...
-
„Litgrid“: nurimus vėjui didmeninė elektros kaina per savaitę augo dukart
Nurimus vėjui ir sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei du kartus iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Audito išvadose – kelių finansavimo kryžkelė
Lietuvos kelių būklei – prastas šešetas. Tokį pažymį rašo Valstybės kontrolė po atlikto audito valstybinės reikšmės kelius valdančioje įmonėje „Via Lietuva“. ...
-
LEA: praėjusią savaitę Lietuvoje pigo degalai, gamtinių dujų kaina beveik nesikeitė
Praėjusią savaitę dyzelinas ir benzinas Lietuvoje atpigo po 0,7 proc., TTF gamtinių dujų kaina kito nežymiai: jos pabrango vos 0,02 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2,4 proc., Brent naftos kaina pakilo 3,7 proc., o didmeninės elektros kaina L...
-
Seimo Audito komitetas siūlo tobulinti 2025–2027 metų biudžeto projektą
Seimo Audito komitetas pirmadienį nepritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui. ...
-
Valstybės kontrolė: Kelių transporto kodekso pakeitimai norimų rezultatų neatnešė
Praėjusių metų liepą įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai nepadėjo nei padidint konkurencijos tarp vežėjų, nei pagerinti susisiekimo paslaugų kokybės, praneša Valstybės kontrolė. ...
-
„Via Lietuva“: „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose įgyvendinta 40 eismo saugumą didinančių sprendimų
26-iuose pavojinguose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose nuo pavasario pavyko įgyvendinti 40 eismo saugumą didinančių sprendimų, praneša „Via Lietuva“. ...
-
LB: biudžeto planai didinti gyventojų pajamas augins infliaciją, iššūkių kels ir valstybės skola1
Seime svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, prognozuojama, kad planai auginti gyventojų pajamas didins infliaciją, valdžios sektoriaus deficitas viršys 3 proc. ribą ir kils rizika neįgyvendinti planuojamo mokesčių surinkimo...