- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Vyriausybės atstovai antradienį pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, planuojančia šalyje statyti amunicijos gamyklą ir pateikusia paraišką pripažinti šiuos planus stambiu investiciniu projektu, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, ketinimų protokolą su „Rheinmetall“ atstovais pasirašys Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai, o sprendimas dėl gamyklos pripažinimo stambiu investiciniu projektu gali būti priimtas dar šią savaitę.
„Vadinamasis (...) ketinimų protokolas turėtų būti pasirašomas rytoj tarp Vyriausybės įgaliotų institucijų, kas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė ministrė.
„Įmonė pateikė paraišką stambaus investicinio projekto, kurią vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija. Atitikus tiems kriterijams, taip pat šią savaitę galima tikėtis ministro įsakymu patvirtinti (statusą – BNS), kas leistų atidaryti labai konkrečius žingsnius šitam investiciniam projektui“, – pridūrė ji.
Tai, žinoma, yra abiem pusėms naudingas projektas, ir ekonomiškai atsiperkantis projektas, ir saugumo prasme Lietuvai labai svarbus projektas.
Protokolo turinys kol kas neviešinamas, tuo metu stambiems investiciniams projektams paprastai taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.
A. Armonaitė sakė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet, tačiau kol kas tai tik teoriniai svarstymai.
Ji taip pat pripažino, kad „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.
„Mes turime pavyzdžių, kai didžiųjų investuotojų (...) gamyklos būdavo pastatomos per devynis mėnesius, kas didžiųjų korporacijų pasaulinėje praktikoje yra rekordai“, – teigė politikė.
Ji taip pat sakė kol kas negalinti pakomentuoti, koks tiksliai bus Lietuvos indėlis, tačiau šalis turėtų padėti išvystyti objektui reikalingą infrastruktūrą, taip pat svarstė, jog Lietuva turėtų pati pirkti dalį gaminamos amunicijos kariuomenės poreikiams.
„Tai, žinoma, yra abiem pusėms naudingas projektas, ir ekonomiškai atsiperkantis projektas, ir saugumo prasme Lietuvai labai svarbus projektas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.
A. Armonaitė sakė, kad „joks sklypas dar nėra patvirtintas“.
„Paprasčiausiai įmonės projektui reikia labai specifinio dydžio, specifinių reikalavimų sklypo. Kaip žinoma, Lietuva nėra didelė šalis, jų tiek daug nėra“, – teigė ministrė.
Pasak jos, tokio pobūdžio investiciniai projektai nėra vykdomi tankiai gyvenamose vietovėse.
Baisogaloje gyvena apie 1,8 tūkst. gyventojų.
Su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį buvo susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji atsisakė komentuoti pokalbio turinį.
„Mes su rektoriumi kalbėjome įvairiais klausimais. Kadangi susitikimas buvo darbinis, nenorėčiau papildomai nieko pasakyti“, – žurnalistams teigė ministrė pirmininkė.
„Rheinmetall“ dominantis sklypas šiuo metu naudojamas universiteto Gyvulininkystės instituto veikloje.
Seimas praėjusią savaitę jau priadėjo svarstyti ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...