- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas po trijų mėnesių kilimo smuko 0,1 punktu iki 47,8 punkto, penktadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Anot LPK, pokytį labiausiai lėmė mažėjusios pramonės įmonių gamybos prognozės, be to – Lietuvos pramonės įmones pasiekia neigiamos visos euro zonos pramonės nuotaikos.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad Europos Sąjungos (ES) verslai nuogąstauja dėl galimų prekybos apribojimų ir didesnių muitų, todėl skuba užpildyti sandėlius.
„Kai tai įvyks, paklausa gali sumažėti, kas sukels staigų Lietuvos eksporto apimties kritimą. Toks cikliškumas gali stipriai paveikti Lietuvos ekonomiką, ypač jei šis kritimas sutaps su griežtesnėmis pasaulinės prekybos sąlygomis“, – teigė V. Janulevičius.
Lietuvoje lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus artimiausioje ateityje yra menkstantys, bet gana stabilūs. Kitokia situacija išlieka darbužių siuvimo, metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektoriuose.
Atsargų lygiai pramonės įmonėse išlieka gana optimalūs, tačiau kiek daugiau jų kaupiasi tekstilės ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonėse.
Trys iš keturių pramonės įmonių Lietuvoje pasiryžusios artimiausiu metu nekeisti darbuotojų skaičiaus.
„Visus šiuos metus iki lapkričio mėnesio buvę gana stabilūs užsakymų skaičiai pradėjo kristi“, – teigiama pranešime.
Vidutiniškai kas antra pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema. Dvi iš penkių pramonės įmonių susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose.
Kas ketvirta guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonių tikisi paklausos eksporto rinkose augimo. Daugiau nė viename pramonės sektoriuje nėra tikinčių, kad artimiausiu metu paklausa eksporto rinkose augs.
Trys iš keturių pramonės įmonių Lietuvoje pasiryžusios artimiausiu metu nekeisti darbuotojų skaičiaus. Didžiausia pasitikėjimą tuo rodo medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos ir chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektorių įmonės, kurių apie 95 proc. teigia, kad neketina artimiausiu metu keisti darbuotojų skaičiaus.
Tuo metu dažniausiai drabužių siuvimo ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonės svarsto apie galimą tolesnį darbuotojų skaičiaus mažinimą.
Pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio nepasiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio: lapkritį jis augo 0,3 proc. punkto iki 72 proc.
„Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas ir toliau lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc.“, – teigiama pranešime.
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas nuo 2015 metų. Per šį laiką aukščiausia indekso reikšmė fiksuota 2021-ųjų gegužę – 54,5 punkto, žemiausia – 2020-ųjų balandį – 38,9 punkto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...