- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį net 19 valandų vyravus minimaliai arba neigiamai elektros kainai, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūčio 5–11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, nesikeitė ir siekė 96 eurų už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę dėl nurimusio vėjo Lietuvoje mažėjo vietinės gamybos dalis, tačiau elektros kaina išliko stabili. Pirmoje savaitės pusėje vėjo elektrinės gamino minimaliai, jas keitė vietinės šiluminės elektrinės ir didesni importo srautai iš Lenkijos. Tačiau antroje savaitės pusėje, o ypač savaitgalį, vėjo elektrinių generacija vėl išaugo ir dėl mažesnio elektros poreikio fiksavome neigiamas kainas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak jos, šeštadienį 10–19 val. bei sekmadienį 7–8 ir 10–19 val. valandos elektros kaina biržoje siekė vos 0 eurų už MWh arba buvo neigiama.
„Iš viso savaitgalį net 19 valandų elektros biržoje įsigyti buvo galima nemokamai arba ją perkant gauti iki 10 eurų už megavatvalandę“, – sakė A. Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 220 gigavtavalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 137 GWh elektros – 10 proc. mažiau nei prieš savaitę (152 GWh).
Daugiausiai elektros Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino saulės elektrinės, bet jų gamyba sumažėjo 4 proc. iki 46 GWh. Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę mažėjo 32 proc. iki 39 GWh, hidroelektrinių – 8 proc. iki 18 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių augo 43 proc. iki 21 GWh, kitos elektrinės pagamino 13 GWh elektros energijos.
Saulės elektrinės praėjusią savaitę generavo 34 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, vėjo elektrinės – 29 proc., hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.
44 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota, importo kiekis, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 8 proc. iki 169 GWh. 69 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o 31 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 11 proc. iki 62 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 12 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas praėjusią savaitę siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 64 proc. Lietuvos kryptimi, „NordBalt“ – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...