- Erika Alonderytė-Kazlauskė, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atmeta parlamentaro Lino Kukuraičio kritiką, kad gyventojų pajamų didinimas kitąmet nekompensuos išaugusių kainų ir mažins perkamąją galią.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis teigia, kad gyventojų pajamų didinimas kitąmet yra neadekvatus, nes infliacija auga sparčiau nei planuojama didinti žmonių pajamas.
„Įvardinate pajamų didinimą kaip prioritetą, bet žiūrint statistiką, ypač nuo 2021 metų pradžios, kai infliacija pradėjo augti, tai žiūrint 2021 ir 2023 metų visus didinimus, vaiko pinigai, valstybės remiamos pajamos ir kiti, netikslinės kompensacijos auga 23 proc., kai žinome, kad vien metinė infliacija nuo rugsėjo iki rugsėjo yra 24 proc., o nuo 2021 metų sausio yra 30 proc. infliacija“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį sakė L. Kukuraitis.
„Šie didinimai ne tik kad nekompensuos infliacijos, bet jie dar yra ir mažesni. Visų grupių perkamoji galia yra mažesnė“, – pridūrė jis.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė atkreipė dėmesį, kad išmokų ir infliacijos augimą lyginti nekorektiška.
„Jei šiandien infliacijos didėjime pagrindinę dalį sudaro energetinės kainos, tai tam suvaldymui nukreipta šildymo kompensacija bei kiti Vyriausybės veiksmai, kurie susiję su kainų lubomis. Šiandien žmogus, kas tai bebūtų, – pensijos, šalpos, socialinės išmokos ar vaiko pinigų gavėjas, jei jis turi teisę į šildymo kompensaciją, jis tos infliacijos nepatiria“, – komitete teigė kanclerė.
„Mūsų situacijoje negalime pamiršti, jog didelę įtaką turi energetinės kainos, tam suvaldymui skirtos dar ir kitos priemonės“, – kalbėjo ji.
L. Kukuraitis taip pat teigė, kad Vyriausybės numatytos išlaidos dėl energetinių kainų augimo turėtų būti vienkartiniai sprendimai, o ne ilgalaikiai įsipareigojimai.
„Nemažai išlaidų būtų galima duoti šeimoms, senjorams, kad išgyventų žiemą, o šiuo atveju išeina taip, kad didinama ilgalaikiais įsipareigojimais, minus 2,5 proc. nuo BVP, o net nekompensuojama tiek, kiek kainos kyla. Tai nėra taikli socialinė politika šiam laikui ir ilgoje perspektyvoje“, – sakė L. Kukuraitis.
Gyventojų pajamų didinimui kitąmet planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų. Senatvės pensijų didinimui beveik 13 proc. numatoma 591 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 65 eurų didėjimą būtinąjį stažą turintiems senjorams iki 575 eurų bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją iki 542 eurų.
Minimali mėnesio alga nuo kitų metų pradžios augtų 15 proc. iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydis – 16 proc. iki 625 eurų.
Biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 procentais.
Energijos kainų kompensacijoms gyventojams numatyta 812 mln. eurų. Dar beveik 56 mln. eurų bus skirta šį šildymo sezoną numatytam nuliniam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) už centralizuotai tiekiamą šilumą, be to, daugiau žmonių gaus kompensacijas už šildymą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?7
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...