Europos Komisija (EK) pradėjo ES masto kampaniją, kuria siekiama mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Mat visoje ES moterys vidutiniškai uždirba 17,4 proc. mažiau nei vyrai.

Informavimo apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, jo priežastis ir galimus problemos sprendimo būdus kampanija pradedama rytoj (kovo 8 d.) - Tarptautinę moters dieną. Jos esmė - principas vienodas darbas - vienodas darbo užmokestis.

„Moterų ir vyrų darbo užmokesčio dydis skiriasi dėl įvairių priežasčių. Būtina imtis veiksmų visais lygmenimis, tam tikrus įsipareigojimus turėtų prisiimti visi suinteresuotieji asmenys - pradedant darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis ir baigiant nacionalinėmis valdžios institucijomis bei pavieniais piliečiais. Šia kampanija bus skleidžiama informacija apie tai, kodėl moterys Europoje vis dar uždirba mažiau nei vyrai ir kaip galime spręsti šią problemą, - sakė už lygias galimybes atsakingas EK narys Vladimíras Špidla.

Vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą - vienas iš pamatinių ES principų, įtvirtintas dar 1957 m. Romos sutartyje ir pakartotas 1975 m. direktyvoje, kuria draudžiama bet kokia diskriminacija, susijusi su moterų ir vyrų darbo užmokesčiu.

Per keletą pastarųjų metų pastebimai sumažėjo matomų tiesioginės diskriminacijos atvejų - kai vyras ir moteris, atliekantys tokį patį darbą, turėdami vienodą patirtį ir gebėjimus, ir pasiekiantys tokių pačių rezultatų, gauna nevienodą atlyginimą. Tačiau nelygybė vis dar egzistuoja.

„Moterų atliekamas darbas dažnai laikomas ne tokiu vertingu ir jos dažnai dirba sektoriuose, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai. Pavyzdžiui, prekybos centruose dirbančios kasininkės paprastai uždirba mažiau nei parduotuvėse dirbantys vyrai“, - teigiama EK pranešime.

2009 m. moterų ir vyrų lygybės ataskaitoje patvirtinama, kad, nepaisant tam tikros moterų ir vyrų lygybės pažangos, keliose srityse vis dar lieka didelių trūkumų. Pastaraisiais metais moterų užimtumo lygis nuolat didėjo (dabar jis siekia 58,3 proc., palyginti su 72,5 proc. vyrų užimtumo lygiu), tačiau moterys vis dar dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną (31,2 proc. moterų ir 7,7 proc. vyrų) ir daugiau moterų dirba sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis yra mažesnis (daugiau kaip 40 proc. moterų, t. y. du kartus daugiau nei vyrų, dirba sveikatos priežiūros, švietimo ir viešojo administravimo srityse). Tačiau moterys sudaro 59 proc. visų universitetų absolventų.

Naujoje Komisijai parengtoje ekspertų ataskaitoje patvirtinama, kad priimant ekonominius sprendimus ir Europos politikoje moterims taip pat labai mažai atstovaujama. Visų 27 ES valstybių narių centrinių bankų valdytojai yra vyrai. Palyginti mažai moterų dirba didelėse bendrovėse. Šių bendrovių valdybose vyrai sudaro apie 90 proc. narių (kalbama apie visų šalių bendroves, kurių akcijos šalių biržose yra likvidžiausios). Šis rodiklis per pastaruosius metus tik šiek tiek pagerėjo.

Moterų nacionaliniuose parlamentuose skaičius per praėjusį dešimtmetį išaugo maždaug 50 proc. - nuo 16 poc. 1997 m. iki 24 proc. 2008 m. Taip pat ir Europos Parlamente šiemet moterų dirba kiek daugiau - 31 proc. Nacionalinėse vyriausybėse ministrų vidutiniškai yra maždaug tris kartus daugiau nei ministrių (75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų).