- Asta Dudurytė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvenimas mažuose butuose kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, o šeimų, kurios gyvena susispaudusios, skaičius auga. Tokią nerimą keliančią informaciją pateikė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad dabar vyrauja tokia tendencija – miestuose butai mažėja. Plotas, kuris anksčiau reiškė vieną kambarį, dabar pristatomas kaip dviejų kambarių. Dideli butai – brangūs.
Pastaraisiais metais šeimų su vaikais, gyvenančių perpildytuose butuose, skaičius augo. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, toks gyvenimas susispaudus, kenkia vaikams.
„Ką tai reiškia? Ženkliai sudėtingiau mokytis, tą jau parodė COVID-19, kai vaikai uždaryti namuose ir yra sudėtinga mokytis, neturi atskiro stalo, vietos daiktams susidėti, visiškai ankštos sąlygos. Kitas neraminantis dalykas – pačios gyvenimo sąlygos, kurios sąlygoja ir blogą sveikatą. Daugelyje būstų, kuriuose gyvena vaikai, yra pelėsis, yra drėgna, apie 2 proc. vaikų neturi vonios, nutekamo vandens, taip pat apie 2 proc. neturi ir tualetų namuose. Vadinasi, kai būna šaltos žiemos, vaikai turi eiti į lauką arba nešioti kibirus.
Tai nėra orus gyvenimas XXI amžiuje, ir tie būstai yra patys įvairiausi, dalis yra socialinio būsto, dalis nuosavo arba nuomojamo būsto, žmonės neturi pajėgumų įsirengti geresnių sąlygų, nes jų pajamos yra mažos“, – kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Prieš dvejus metus perpildytuose butuose gyveno beveik 50 proc. tokių šeimų. Pernai tokių jau buvo per 60 proc. Labiausiai kenčia daugiavaikės šeimos.
Tai nėra orus gyvenimas XXI amžiuje.
„Kai yra prastos būsto sąlygos ir labai ankšta, vaikai negali pasikviesti draugų į svečius. Jie išsiskiria iš kitų, girdime, kad iš tokių vaikų mokyklose tyčiojasi. Klasiokai kviečia į svečius arba švenčia gimtadienius, o tie, kurie gyvena labai ankštai arba labai prastomis sąlygomis, ar toks vaikas gali pasikviesti savo draugą?“ – klausė A. Adomavičienė.
Mieste norinčios gyventi šeimos su vaikais pasmerktos gyventi susispaudusios, sako nekilnojamojo turto ekspertai.
„Statytojai, statydami naujus butus, atsižvelgia į perkamąją galią, kiek pirkėjas gali mokėti, ir tada žiūri, ką gali už tai pastatyti. Per 15 metų vidutinis parduodamo buto plotas Vilniuje sumažėjo nuo 65 iki 49 kv. metrų. Anksčiau 2 kambarių buto standartas buvo 60 kv. metrų, dabar jis suspaudžiamas į 45 kv. metrus ir net į 40 kv. metrų. Yra tam tikrų objektyvių priežasčių – baldai tapo mažesni, patogesni.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visada yra pasirinkimas gyventi už miesto didesniame plote, bet valandą būti kamštyje, arba būti miesto centre ir ranka pasiekti visus būrelius, darželius, mokslo įstaigas, galbūt į darbą nueiti pėsčiomis. Visada sveriame prioritetus“, – teigė „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Pats daugiavaikis tėvas, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis, sako, kad situacija jam žinoma.
„Yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos keletas programų. Viena – jaunoms šeimoms, kurios įsigyja būstus regionuose, kita – toms šeimoms, kurios turi mažesnes pajamas, bet dar turi tokias pajamas, kad galėtų imti paskolas iš bankų, ir yra valstybės dalies subsidijavimas tų įsigijimų. Trečioji – nuomos, kur galima išsinuomoti būstą ir valstybė dalį kompensuoja. Deja, per praėjusią kadenciją tiek jaunoms šeimoms, tiek nuomos programa buvo labai nuseklinta. Tai reiškia, kad iš jos labai gali mažai gauti, pavyzdžiui, įsigyjant būstą jaunoms šeimoms regionuose galima gauti iki 5–6 tūkst. eurų ir ne daugiau. Žinome, kad būstų kainos yra labai išaugusios. Parama gaunasi labai simbolinė.
Turėdamas mažas pajamas, nebegali ja pasinaudoti, tapo nebeprieinama. Būtent tiems, kurie turi mažas pajamas, turi ateiti parama. Šios programos turi būti revizuojamos skubos tvarka“, – tikino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Mažuose butuose vaikų kambariai būna tokie maži, kad juose telpa tik dviaukštė lova, spintelė ir vienas stalas. Tad pamokas tenka ruošti virtuvėje, daiktus laikyti kuprinėse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausi Lietuvos bankai susiskaičiavo, kiek uždirbo: kodėl pelnai nemažėja?
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugia...
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...