- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Olandijos ekonomikai atsigaunant po nekilnojamojo turto krizės pradedamas jausti didelis lietuviškos darbo jėgos poreikis. Apie įsidarbinimo Olandijoje galimybes pasakojo įdarbinimo agentūros „Hippo Recruitment Lietuva“ projektų vadovė I. Štarkaitė.
-Kokioje srityje dažniausiai yra siūlomi darbai Olandijoje?
Darbų pasitaiko įvairiose gamybinėse bei specializuotose sferose. Siūlome darbus įvairios produkcijos fabrikuose, šiltnamiuose, gėlių ūkiuose ar net botanikos laboratorijose. Jaunimas turi galimybę per vasarą padirbėti šilauogių laukuose. Taip pat ieškomi žmonės, turintys patirties bei reikiamos kvalifikacijos suvirinimo, laivų statybos ar kito pobūdžio specializuotose srityse.
-Kokio dydžio vidutinis atlyginimas siūlomas darbuotojams?
Olandijoje darbo užmokesčio sistema nėra tradicinė - čia atlyginimas dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo amžiaus. Kitais atvejais atlygis yra derinamas individualiai su darbuotoju. Fiksuotas atlyginimas gamybinėje srityje dažniausiai svyruoja nuo 6 iki 9 eurų per valandą.
-Kokie reikalavimai dažniausiai yra keliami kandidatams?
Dažniausiai reikalaujama, kad kandidatas turėtų bent minimalias anglų kalbos žinias. Tik tokiu atveju galime užtikrinti sklandžią komunikaciją su atsakingu darbų koordinatoriumi. Siekiant įsidarbinti kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose, privalu turėti kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus ar licencijas. Taip pat gali tekti pateikti ir kontaktus iš savo buvusios darbovietės.
-Ar lietuviai atitinka olandų darbdavių keliamus reikalavimus?
Dažniausiai atitinka. Žinoma, vyresnio amžiaus žmonės prasčiau kalba angliškai, todėl darbdavys dažnai pasirenka jaunesnio amžiaus kandidatą. Pastaruoju metu pastebime tendenciją, kad vis daugiau kandidatų stengiasi išmokti kalbą savarankiškai prieš išvažiuojant dirbti. Sunkiausia įsidarbinti yra daug patirties turinčiam kvalifikuotam specialistui, kuris neturi savo kompetenciją įrodančių dokumentų.
-Ar lietuviai yra išrankūs darbams? Kokie aspektai jiems yra svarbiausi renkantis darbą?
Lietuviai yra gana išrankūs renkantis darbą, nors lyginant kitas šalis, su kuriomis tenka dirbti, lietuviai vieni entuziastingiausių ir labiausiai patikimų darbuotojų. Atlyginimas ir toliau išlieka svarbiausiu kriterijumi renkantis darbo vietą. Pastaruoju metu atsiranda gana daug norinčių aplankyti svetimas šalis, pažinti naują kultūrą ir tuo pačiu užsidirbti.
-Kokios dažniausia problemos iškyla įdarbinimo procese?
Daugiausiai problemų kelia neapsisprendę ir į darbą neatsakingai žiūrintys jaunuoliai. Už įdarbinimą neimame jokio mokesčio, todėl atsakomybės trūkumas tampa didžiausia problema. Dėl šios priežasties ateityje svarstysime galimybę savo paslaugas padaryti mokamomis.
-Darbinate ir kitų šalių piliečius. Kokius skirtumus pastebite dirbdami su kitomis tautomis?
Savo veiklą vykdome ne tik Lietuvoje - taip pat turime ofisus Latvijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Olandijoje mūsų kaimynai lenkai yra įtvirtinę savo pozicijas gana stipriai, todėl atsiranda tokių kompanijų, kurios nori dirbti tik su lenkiškai kalbančiais kandidatais. Labiausiai tikėtina, kad tai tiesiog gausesnės lenkų populiacijos padarinys. Kompanijos turinčios daugiau lenkiškai kalbančių darbuotojų yra linkę ir toliau juos samdyti – taip paprasčiau ne tik lenkiškai kalbantiems vadovams, bet ir palankiau sudaryti tinkamą klimatą, jau esantiems bei būsimiems darbuotojams. Bet kuriuo atveju, tai daugiau išimtis nei taisyklė.
-Ar lietuviai noriai renkasi Olandiją savo tikslo šalimi? Kokios šalys laikomos prioritetinėmis?
Lietuvius Olandija vilioja aukštu ekonomikos išsivystymo lygiu, netradicine kultūra, artimu Lietuvai klimatu, nedideliu atstumu nuo tėvynės ir kitais privalumais. Vis tik lietuviams prioritetu lieka Skandinavijos šalys. Dažnai pasitaiko tokių, kurie nori išvažiuoti tik į Norvegiją, nepriklausomai nuo to, kad įmanoma rasti darbą ir kitose šalyse geresnėmis sąlygomis.
-Ar pakanka kandidatų, kad užpildytumėte visas laisvas darbo vietas?
Šiuo metu turime gana nemažai atvirų darbo pozicijų. Kaip nekeista, lietuviai neskuba išvažiuoti dirbti į užsienį. Tai rodo, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje nėra tokia prasta, kokia ji yra pateikiama žiniasklaidoje. Jei kandidatas yra suinteresuotas ir atitinka keliamus reikalavimus kiekvienam surandamas tinkamas darbo pasiūlymas.
-Paslaugas teikiate nemokamai. Ar tai nekelia klientams įtarimo?
Klientams tikrai dažnai būna sunku patikėti, kad visas paslaugas, susijusias su įdarbinimu, mes teikiame visiškai nemokamai. Dažnai iškyla klausimas, už ką tuomet teks mokėti. Klientams tokiu atveju tiesiog paaiškiname, kad mokesčių mokėti nereiks ir jie nebus atskaičiuojami iš būsimo atlyginimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“3
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai1
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Seimas ėmėsi siūlymo naikinti akcizus biodujoms1
Seimas antradienį ėmėsi siūlymo, kuris skatintų gaminti daugiau biodujų bei didintų jų vartojimą, joms bei jų daliai energinių produktų mišiniuose netaikant akcizų. ...
-
Tyrimas: dauguma vartotojų nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiomis įmonėmis
Sukčiavimas pasinaudojant įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema. Fintech bendrovės „Adyen“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi i&scar...
-
D. Kreivys: Airijos „N1 Capital“ planuose – 500 MW vandenilio gamybos pajėgumai Lietuvoje4
Airijos atsinaujinančios energetikos projektų vystytoja „N1 Capital“ svarsto investuoti į iki 500 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje, pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. ...