Pasiekusios aukščiausią lygį per dešimtmetį, maisto kainos po Naujųjų kils dar labiau

  • Teksto dydis:

Pigesnių maisto produktų parduotuvių lentynose nebus ir po Naujųjų. Atvirkščiai – specialistai skaičiuoja, kad po švenčių maisto kainos šoktels dar labiau ir nekris mažiausiai pusmetį, praneša LNK.

Tie, kurie parduotuvėje vis dar neskaičiuoja, pradėti gali po Naujųjų.

Kitų metų pradžioje galbūt galima kalbėti tik apie kainų augimo sulėtėjimą ir to piko paieškas. Tikėtis, kad kainos galėtų pradėti judėti žemyn, manau, galima ne anksčiau vėlyvo pavasario“, – aiškino ekonomistas Tadas Povilauskas.

Prieš šventes kainų kilimą šiek tiek švelnina prekybos tinklų konkurencija.

„Dabar visiems tinklams svarbu susirinkti žmones į paskutinę gruodžio dekadą. Jie stipriau konkuruoja, duoda geresnes kainas“, – komentavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Prognozuojama, kad kitąmet brangs vienintelė iki šiol nepabrangusi kiauliena, po Naujųjų toliau augs pieno kainos.

„Žalio pieno supirkimo kainos yra istoriškai didžiausios per dešimt metų. Priežastis – visame pasaulyje didėjančios pieno gaminių kainos. Ši tendencija turėtų artimiausiu metu nekisti“, – sakė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistė Dovilė Grauzdytė.

V. Skaraičio / BNS nuotr.

Pernai daržovių kainos buvo žemiausios per pastaruosius penkerius metus, todėl pokytis šiemet ir atrodo drastiškas. Tiesa, didesnes kainas lėmė prastas derlius, o pigesnių daržovių nereikėtų tikėtis dar bent pusmetį.

„Kaip ir kiekvienam sektoriui, dabar trūksta darbuotojų, ypač sezoninių darbuotojų daržininkystės ūkiuose. Dalies daržovių tiesiog nebuvo kam nuimti“, – kalbėjo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Gruodžio mėnesį labiausiai brango bulvės, juoda duona, aliejus, pienas, silkė, kava ir arbata.

Augant lietuvių pajamoms (tikėkimės, jos augs), ir maisto kainos turės artėti prie Europos Sąjungos vidurkio.

„Pigiausių prekių krepšelis brango mažiau, tik 4 proc. Žinomų prekių ženklų krepšelis brango daugiau, beveik 12 proc.“, – šnekėjo P. Čepkauskas.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lietuviai iki šiol maistui skiria maždaug penktadalį savo pajamų ir lenkia bendrą Europos Sąjungos vidurkį. Toks pinigų paskirstymas, anot specialistų, neturtingumo ženklas.

Tiesa, nepaisant to, kad maisto kainos labai išaugo, Lietuvoje jos vis dar kur kas žemesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Pigesnis maistas nei Lietuvoje yra tik Vengrijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje Lenkijoje ir Rumunijoje.

„Augant lietuvių pajamoms (tikėkimės, jos augs), ir maisto kainos turės artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, nes maisto kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje, o mūsų algos yra didesnės negu Latvijoje“, – sakė T. Povilauskas.

Pastarąjį mėnesį atpigo kiaulienos nugarinė, virtos dešros, bananai, jūros lydeka ir obuoliai. Nors išlošti iš šventinių akcijų pirkėjams pavyks labai nedaug. Maisto kainos pasaulyje per pastaruosius keletą mėnesių pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

By. Rka deėjęs

By. Rka deėjęs  portretas
Ubagiskoje lietuwoje kur 20% gyvena egzistuoja vos vos isgyvena.... Dar direktoriu antkainiams vietos prisykta, tik kelk ir kelk :-///

Ekonom.

Ekonom. portretas
Tik aklas, kurčias ir glušas nemato prie ko visa tai veda. Nereikės nei metams praeiti, kaip eilinis lietuvis su ašaromis akyse prisimins 2008-ųjų krizę ir sakys "kaip gerai tada buvo". Jei neturėsite santaupų 12-18-ai mėnesių, kai ventiliatorius ištaškys krizės šūdus, laukia sunkūs laikai.

Kas pirks ta

Kas pirks ta  portretas
Maista galit kelt kiek norit?
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių