- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apibendrinimų apie ekonomikos būklę pateikę SEB banko ekonomistai atkreipė dėmesį į sudėtingoje situacijoje dėl smarkiai išaugusių žaliavų kainų atsidūrusį trąšų gamybos sektorių.
Daug nežinomybės
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, labiausiai kenčiantis yra trąšų gamybos sektorius, augimo nebėra alkoholio gamybos ir metalo perdirbimo sektoriuose. Sunkumų priežastis – neregėtai didelės dujų ir elektros kainos.
Energijos išteklių ypač imliame trąšų sektoriuje neapibrėžtumas tvyro jau daugiau nei pusmetį. Jau nuo metų pradžios pradėjusios brangti dujos didino trąšų gamybos kaštus, taigi ir jų kainą, o prasidėjus karui Ukrainoje ir ėmus stoti trąšų gamykloms ne tik augo trąšų kainos, bet ir pradėjo formuotis jų stygius. Mažesnių tręšimo normų padariniai geriausiai atsiskleidė nuėmus derlių – žieminių kviečių kokybė šiais metais prastesnė nei pernykščių.
Šiuo metu įtampą trąšų rinkoje kelia lengvesnių laikų nežadančios ateities prognozės dėl dujų kainų. Pavasario laukiama su nerimu: neaišku, kaip keisis trąšų kaina ir ar išvis nebus taip, kad už jokią kainą nebus kur jų įsigyti?
Tolimos alternatyvos
„Trąšų tenka pirkti padidėjusiomis kainomis, o grūdų kainos krinta žemyn, dėl to yra nerimo. Azija, Amerika paima rinkos dalį. Tenka daugiau importuoti. Dabar trąšų kainos yra kiek mažesnės nei per piką, kuris buvo pasiektas balandį,“ – „Kauno dienai“ sakė T. Povilauskas.
Tikėtis, kad trąšų kainos galėtų nedidėti ar net dar pakristi, pasak specialistų, nėra pagrindo.
Pesimistinių nuotaikų kelia dėl vėstančių orų galimas dujų kainų didėjimas, prastėjantys trąšų gamintojų ir kitų energijos imlių įmonių lūkesčiai. Gamintojai dirba ne visu pajėgumu, nes baiminasi greito kainų šuolio.
Kainos – neįkandamos
Ūkininkai nuogąstauja dėl vietinei rinkai gresiančio trąšų trūkumo, o didėjančias gamybos sąnaudas skaičiuojantys gamybininkai neatmeta, kad trąšų kainos pavasarį ne visiems žemdirbiams gali būti įkandamos.
Nuspėti, kaip situacija trąšų rinkoje susiklostys iki pavasario, – itin sudėtinga.
„Žiūrint iš vartotojo pozicijos, prognozės, aišku, yra pesimistinės. Kitų metų pirmą ketvirtį dujų kainos gali sugrįžti iki 200 eurų už 1 MWh. Prognozės rodo, kad gruodis Šiaurės Vakarų Europoje bus maždaug atitinkantis vidurkį. Iš esmės viskas su gruodžiu yra gerai. Kaip bus toliau, – meteorologai nieko aiškaus nepasako, bet reikia neužmiršti, kad sausis ir vasaris dažniausiai būna sparčiausias atsargų mažinimo laikotarpis Europoje. Dėl SEB grupės prognozių esame pesimistiškesni – dujų kainų vidurkis gali pasiekti apie 215 eurų už 1 MWh“, – „Kauno dienai“ sakė T. Povilauskas, prognozuojantis, kad 2023 m. skersvėjai ekonomikoje nesilpnės.
Atsitiktinių aplinkybių įtaka
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, komentuodamas netikrumo persmelktą situaciją versle, „Kauno dienai“ pabrėžė, kad Lietuvos pramonė ir verslas vis dar laukia ES lygmens sprendimų.
„Tikimasi sprendimų, kurie padėtų reikšmingai sumažinti, stabilizuoti itin aukštas energijos kainas. Jei šalys narės savo verslus skatins kiekviena atskirai ir skirtingai, ES įmonės ir toliau susidurs su nevienodomis konkurencijos sąlygomis ES viduje. Būtina skubiai užtikrinti, kad Europa išliktų patraukli vieta verslui. Įtakingiausios europinės verslo organizacijos „Business Europe“ teigimu, palyginti su stipriu pirmuoju pusmečiu, kurį lėmė po pandemijos atsigaunantis paslaugų sektorius, dabar Europos verslo nuotaikos sparčiai blogėja. Didėjančios sąskaitos už energiją ir tebesitęsiantys tiekimo grandinių trikdžiai rodo, kad įmonių išlaidos didėja daug sparčiau nei namų ūkių“, – atkreipė dėmesį V. Janulevičius.
Anot LPK prezidento, artimiausiais mėnesiais daug lems faktoriai, kurie nuo verslo sprendimų nepriklauso.
„Jeigu įsivyraus ilga ir šalta žiema, vasaris gali būti labai probleminis. Šalta žiema, esant dabartinėms energetikos kainoms, turės įtakos ir vartotojų nuotaikoms, ir galimybėms. Tačiau visiškai niūriomis spalvomis piešti ateitį tikrai neturime didelio noro, nes ekspertai prognozuoja, kad ateityje energijos kainos mažės“, – sakė miglotai atrodančioje ateityje pragiedrulių įžvelgiantis LPK prezidentas.
Nuspėti, kaip situacija trąšų rinkoje susiklostys iki pavasario, – itin sudėtinga, tad belieka tikėtis geriausio, bet ruoštis ir ne itin optimistiškam scenarijui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...