Seimas: sie­nų ar­ sto­gų želdynai negalės pakeisti natūralių augalų

Nekilnojamojo turto vystytojai nuo rugpjūčio negalės vertikaliuoju pastatų ar jų stogų apželdinimu pakeisti želdynų žemės sklype.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas: už balsavo 92 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

Pagal jas želdynų normą bus galima kompensuoti tik su sklypu besiribojančių ar iki 200 metrų atstumu nuo jo esančių ar planuojamų įveisti želdynų ar rekreacinių miškų plotais.

Nustatyti didžiausias leidžiamas kompensuoti želdynų normas ir jų apskaičiavimo tvarką pavesta aplinkos ministrui, o tokia norma bus privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

Per pataisų svarstymą Seime birželį dėl želdynų normų kompensavimo kilo daugiausia diskusijų.

Pakeitimų autorius, Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis „laisvietis“ Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad sie­nų ar­ba sto­gų žel­dy­nais negalima kom­pen­suo­ti na­tū­ra­lių žel­dy­nų. Pasak jo, taip būtų ga­li­ma at­si­sa­ky­ti iki šeš­ta­da­lio žel­dy­nų tarp dau­gia­bu­čių.

„Dėl to su­lau­kia­ma daug gy­ven­to­jų nu­si­skun­di­mų“, – teigė jis.

Dėl to su­lau­kia­ma daug gy­ven­to­jų nu­si­skun­di­mų 

Seime per pataisos svarstymą K. Adomaitis anksčiau tvirtino, kad želdynai ant sie­nų ar­ sto­gų leistų ne­są­ži­nin­giems turto vys­ty­to­jams ap­gau­di­nė­ti gy­ven­to­jus, „o są­ži­nin­gi to ne­da­rytų, nes tai bus per bran­gu“. 

„Pa­pras­čiau­sias bū­das yra nu­pai­šy­ti gra­žius ža­lius sto­gus, ta­čiau nė­ra jo­kių įpa­rei­go­ji­mų nei būs­to sa­vi­nin­kams, nei savivaldybėms, iš­aiš­ki­ni­mų dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­riams, ką po to su tais žel­dy­nais da­ry­ti. Re­zul­ta­tas bus la­bai paprastas: na­tū­ra­lių žel­dy­nų su­ma­žės, ant sto­gų ar sie­nų žel­dy­nai bus tik pro­jek­ti­niuo­se pa­siū­ly­muo­se, re­a­ly­bė­je jie gyventojų bus nu­kas­ti, nes juos bran­gu pri­žiū­rė­ti, ir pa­ber­ta žvy­ro ak­me­nu­kų“, – teigė K. Adomaitis.  

„Ant sto­go pa­sta­ty­siu ke­lis va­zo­nus ir pa­sa­ky­siu, kad čia yra žel­dy­nas“, – pridūrė opozicijai priklausančios demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė. 

Seimas taip pat nutarė, kad saugotinus želdinius kirsti arba juos genėti be leidimo bus galima, kai jie augs vidutinės ir aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonose ir jiems kels pavojų.

Medžius kertantys ar genintys žmonės ar įmonės prieš 20 darbo dienų savivaldybei raštu turės pranešti apie planuojamus darbus, o savivaldybė įvertins, ar jie kelia pavojų ir sutiks arba ne.

Seimas taip pat priėmė (už balsavo 84, prieš buvo vienas, susilaikė 20)  Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias baudas už medžių, apie kurių kirtimą, genėjimą reikia pateikti pranešimą savivaldybei, naikinimą.

Gyventojai bus baudžiami 180-600 eurų, o įmonių vadovai ar jų patikėtiniai – 240-900 eurų. Baudos įsigalios nuo lapkričio 1-osios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip

Taip portretas
Negalės. Bet ir nepakenks. Žalumos miestuose vis mažiau ir mažiau lieka... Nors jei čia medkirčiai sugalvojo visus dar likusius medžius nušienaut ir ant stogų žolės prisėt - tada persiprašau...

Romas

Romas  portretas
Mūsų seimas tiek įstatymų priiminėja , kad manau daugelis seimūnų balsuoja nežinodami už kokį įstatymą balsuoja . Miestų centruose , kur statomi daugiabučiai , nedideliuose sklypuose pertekliniai reikalavimai : be želdinių 40 % , reikia dar įrengti vaikų žaidimo aikštelę nemažesnę 50 m2, suaugusių poilsio zoną ir paauglių laisvalaikio zoną . Kodėl miestai nesprendžia kvartalinių tokių sprendinių . Seime sėdi tie patys žmonės , kurie gyvena mieste , bet kai balsuoja , tai tampa zombiais , nieko nebeišmanančiais.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių