- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiam teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos siūlymu Seime svarstomam Valstybinės kalbos įstatymo projektui.
Pasak ministrės, lietuviškai neprivalėtų su klientais susikalbėti užsieniečiai, prekes parduodantys įvairių mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis. E. Dobrowolskos teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija yra pateikusi kriterijus ir pavyzdžius, kada žmogaus veikla nėra laikoma nuolatine.
Liberalės Editos Rudelienė teigimu, ši išimtis negaliotų užsieniečiams, kurie turėtų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei verstųsi prekyba nuolat.
Anot jos, taip pat neketinama nustatyti konkretaus termino, kiek laiko prekiaudamas užsienietis gali nekalbėti lietuviškai.
„Kuo daugiau bus kalbą stiprinančių dalykų, tuo valstybei geriau“, – komitete kalbėjo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Tuo metu Lietuvos regionų partijos frakcijai priklausanti Beata Pietkiewicz pasigedo didesnio užsieniečių mokymo kalbėti lietuviškai finansavimo.
Lietuviškai neprivalėtų su klientais susikalbėti užsieniečiai, prekes parduodantys įvairių mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis.
Siekiui įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones aptarnauti klientus lietuvių kalba Seimas po svarstymo jau yra pritaręs – liko galutinis balsavimas.
Pakeitimais, kuriuos inicijavo konservatorė Dalia Asanavičiūtė, siekiama įpareigoti tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už tokių įpareigojimų vykdymą būtų atsakingos ir valstybinės institucijos bei įstaigos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus taip pat įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Išimtis būtų taikoma, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
D. Asanavičiūtė anksčiau BNS teigė, kad pataisos siūlomos ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė, o prevenciškai.
Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug, bet pasitaiko.
Jeigu tokios Valstybinės kalbos įstatymo pataisos bus priimtos, jos įsigaliotų nuo 2026 metų sausio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
LŠTA: šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo va...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą4
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?9
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...
-
Partijos žarsto pažadus, o pinigų ieško verslo kišenėse: įmonės į ateitį žvelgia su nerimu3
Po dviejų savaičių rinkėjai ir vėl trauks prie balsadėžių, tačiau nė nespėjus išsirinkti naujos valdžios, verslas jau baiminasi naujų mokesčių. ...