- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Seime pateiktas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima nustatyti galimybę 2024 m. išmokėti dalį pensijų priemokų naudojant Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamų perviršį.
Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 49, susilaikė 27, prieš balsavo 10 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas bus nagrinėjamas skubos tvarka ir svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 18 d.
Anot projektą parengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), tokiais pakeitimais būtų sprendžiama problema, iškilusi prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus siūlymą pensijų priemokų dydžius sieti su praėjusių metų minimalių vartotojų poreikių dydžiu (MVPD). SADM teigimu, 2024 m. valstybės biudžete priemokoms, apskaičiuotoms pagal 2023 m. MVPD, siekusį 354 eurus, išmokėti numatyta 29 mln. eurų, bet taikant šių metų MVPD kuris siekė 446 eurus, papildomai reikia 56 mln. eurų.
Jeigu yra viršpelnis, tai panaudokite jį 10 proc. padidinti pensijas, bet vietoje to, kad didinti pensijas, mes darome skyles.
Todėl norima numatyti galimybę panaudoti „Sodros“ pajamų perviršį, kurio neprireiks fondo išlaidoms padengti, panaudoti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokoms finansuoti. Taip, kaip rašoma įstatymo projekte, būtų užtikrintas nepertraukiamas pensijų priemokų mokėjimas.
Projektą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikino, kad šis projektas skirtas spręsti specifinę, 2024 m. iškilusią problemą, o ateityje toks „Sodros“ lėšų panaudojimas kitiems tikslams nebūtų galimas.
„Šis projektas būtų vienkartinis ir sprendžiantis tik 2024 m. egzistuojančią problemą“, – tikino M. Navickienė.
Šis projektas būtų vienkartinis ir sprendžiantis tik 2024 m. egzistuojančią problemą.
Visgi, opozicija neigiamai vertina tokią iniciatyvą.
Kaip Seimo posėdžio metu teigė socialdemokratas Algirdas Sysas, šis pasiūlymas nėra etiškas, nes sukuria precedentą perimti „Sodros“ lėšas ir panaudoti kitoms sritims. Anot jo, jeigu egzistuoja tokie viršpelniai, juos būtų galima naudoti pakeliant pensijas.
„Jeigu mes padarome labai blogą precedentą, nes tai šaltinis iš kurių 700 tūkst. žmonių mokamos pensijos, ir kovojame, kad pensijos nebūtų didinamos, nes reikia rezervo. Tai kas gali paneigti dabar, kad priėmus ateis kažkas ir pagalvos, jog šiame biudžete yra pinigų, tai galima juos panaudoti“, – komentavo A. Sysas.
„Jeigu yra viršpelnis, tai panaudokite jį 10 proc. padidinti pensijas, bet vietoje to, kad didinti pensijas, mes darome skyles“, – tikino jis.
Jam antrino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis, paminėdamas, kad tokio precedento sukūrimas ateityje mažintų šalies galimybę didinti pensijas.
„Šis projektas rodo, kad buvo bandoma sutaupyti mažiausiai gaunančiųjų sąskaita. To niekaip negalėjo Seimas leisti“, – tvirtino L. Kukuraitis.
Šis projektas rodo, kad buvo bandoma sutaupyti mažiausiai gaunančiųjų sąskaita. To niekaip negalėjo Seimas leisti.
„Ar nebijote precedento, kad nors dabar norima sieti su mažomis pensijomis, bet ar nebus, kad pradės trūkti socialinėms išlaidoms ir norės kažkas pasiskolinti iš „Sodros“? Ir visi tokie skolinimaisi mažina mūsų galimybes didinti pensijas“, – klausė jis.
M. Navickienė atsakė, kad norint panaudoti „Sodros“ lėšas kitiems tikslams, reikia gauti fondo tarybos ir Seimo pritarimą. Ji tikisi, kad ateityje nei viena iš šių institucijų nepritartų šių finansų panaudojimui kitiems tikslams.
„Valstybinio socialinio fondo taryba vertino pasiūlymą balandžio 19 d. Ir lėšos gali būti panaudotos, tik gavus tarybos pritarimą. Kadangi visi supranta šių 2024 m. išskirtinumą, tai viliuosi, kad taryba ar Seimas nesutiks tokių lėšų naudojimui kitoms funkcijoms“, – aiškino ji.
Kaip rašoma projekte, dabartinis pensijų priemokoms numatytas finansavimas bus pilnai panaudotas dengiant 2024 m. gegužės mėnesį.
Taip pat siūloma, kad VSDF patirtos išlaidos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto po dviejų metų. Tad, kaip rašoma SADM parengtame aiškinamajame rašte, fondui lėšos būtų grąžinamos 2026 m.
Kaip rašoma įstatymo projekte, neužtikrinus reikiamo finansavimo bus sutrikdytas pensijų priemokų mokėjimas apie 150 tūkst. gavėjų. Pastebima, kad pensijų priemokų gavėjų grupė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir šie asmenys dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės negalės patys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės1
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems26
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko6
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...