- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje su darbo leidimais šiuo metu dirba apie 14 tūkst. žmonių iš Rytų Europos – tai yra 75 proc. daugiau nei prieš pusmetį. „Sodros“ duomenimis, didžioji dalis atvykėlių dirba krovininio transporto vairuotojais ir uždirba labai panašius, o kartais – netgi didesnius nei lietuvių atlyginimus. Apie tai „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė pasakojo LRT RADIJO laidoje „60 minučių“.
„Iš šių 14 tūkst. užsieniečių beveik 11 tūkst. yra sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojai. Buvo malonu ir keista pamatyti, kad jeigu toje pačioje įmonėje dirba ir užsieniečiai, ir lietuviai, tarp jų atlyginimų skirtumo beveik nėra“, – komentavo „Sodros“ vyriausioji patarėja.
Pasak jos, vidutinis sunkiasvorio automobilio vairuotojo iš trečiosios šalies atlyginimas yra 597 eurai, vietinio gyventojo – 606.
Antra pagal populiarumą profesija, kurią renkasi atvykėliai – suvirintojo (apie 400 žmonių), taip pat dažnos profesijos – lengvųjų automobilių, taksi vairuotojai, virėjai, mūrininkai, betonuotojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai-montuotojai, tinkuotojai, siuvėjai, elektromechanikai, statybininkai, mėsininkai, žuvų darinėtojai.
„Iš visų šitų profesijų išsiskiria metalinių konstrukcijų ruošėjai-montuotojai bei virėjai – tai yra tie atvejai, kai užsieniečiams toje pačioje įmonėje mokamas darbo užmokestis buvo didesnis negu Lietuvos gyventojams toje pačioje įmonėje. Tai gali būti ir dėl kvalifikacijos skirtumų, taip pat galbūt yra kitokių aspektų, kurių mes savo statistikoje nematome, pavyzdžiui, galbūt užsieniečiai dirba daugiau valandų arba darbdaviai vietos rinkoje neranda tinkamo darbuotojo“, – komentavo „Sodros“ atstovė.
„Sodra“ konkrečių duomenų, iš kokių tiksliai šalių yra užsieniečiai, neturi, bet, pasak J. Varanauskienės, numanoma, kad sunkvežimių vairuotojai daugiausiai yra ukrainiečiai, baltarusiai, atsiranda moldavų.
Nuo 2018-ųjų sausio įvestos „Sodros“ grindys – tai reiškia, kad už darbuotojus, neuždirbančius minimalaus atlyginimo, darbdaviai mokesčių „Sodrai“ pradėjo mokėti kaip už uždirbančius minimalų atlyginimą. Nauja tvarka įtaką darė ir Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams.
Atvykėlių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą, metų pradžioje mažėjo – dažniausiai jų atlyginimas buvo padidinamas, pasakojo J. Varanauskienė.
Per tris pirmuosius šių metų mėnesius užsieniečiai iš trečiųjų šalių iš viso sumokėjo 5,3 mln. eurų socialinio draudimo įmokų: sausį – 1,7 mln, vasarį – 1,6 mln., kovą – 2 mln. eurų.
Lietuvoje, nors ir tik su darbo leidimais, įsidarbinę užsieniečiai moka tokius pat mokesčius, kaip ir vietiniai. „Iš principo tokie mokesčiai taikomi tam, kad neiškreiptų konkurencijos sąlygų ir kad vietos žmonės dėl to nebūtų nuskriausti“, – komentuoja J. Varanauskienė.
Pasak jos, su kai kuriomis trečiomis šalimis yra sudarytos tarpusavio sutartys tarp socialinio draudimo institucijų, kurių kiekviena nusako sąlygas, kuriomis remiantis, pavyzdžiui, skaičiuojamas darbo stažas ir kaip įgytos teisės į pensiją gali būti realizuotos gimtojoje šalyje.
Pagal LRT RADIJO žurnalisto Mindaugo Aušros interviu su „Sodros“ vyriausiąja patarėja J. Varanauskiene parengė Ineta Nedveckė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: daug kitų metų biudžeto sprendimų iš esmės jau priimta
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė ...
-
A. Izgorodinas: bankrotų maitinimo versle daugės2
Šiemet kritus restoranų ir kavinių apyvartai, rinkoje didėjant spaudimui dėl atlyginimų bei trūkstant darbuotojų daugės šio sektoriaus įmonių bankrotų, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. ...
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą5
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?12
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams2
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...